Generalizuotas nerimo sutrikimas - viskas, ką būtina žinoti

Turinys

‍

Nerimas yra daugelio šiuolaikinių žmonių kasdienybės dalis. Patirti nerimą yra visiškai normalu, nes tai žmogaus atsakas į išorinius ar vidinius dirgiklius, tačiau ne visas nerimas yra normalus. Kada jis tampa problema? Kai nerimas yra lėtinis ir ima trukdyti kasdieniam žmogaus gyvenimui, kai laikui bėgant tampa sunku dirbti, ilsėtis, bendrauti ir pan.. Per gyvenimą nerimo sutrikimai pasireiškia 1 iš 14 žmonių, o per metus nerimo sutrikimą patiria 1 iš 9 žmonių (Butkutė-Šliuožienė, 2019). Dažniausias yra generalizuoto nerimo sutrikimas.

Generalizuotas nerimo sutrikimas - kas tai

Generalizuotas nerimo sutrikimas- tai lėtinis susirgimas, kuris pasižymi nuolatiniu ir generalizuotu nerimu, kuris nėra glaudžiai susijęs su jokiomis specifinėmis išorinėmis aplinkybėmis (TLK-10). Generalizuotą nerimo sutrikimą galima sieti su įvairiais simptomais, tačiau dažniausi nusiskundimai yra susiję su padidintu susirūpinimu, raumenų įtampa, prakaitavimu, širdies plakimu, sutrikusiu virškinimu, galvos svaigimu, silpnumu, varginančiomis mintimis ir kt. (Lizeretti, Extremera, 2011).

Sutrikimo priežastys

Negalima išskirti konkrečių generalizuoto nerimo sutrikimo priežasčių. Remiantis biopsichosocialiniu modeliu, galima teigti, jog nerimo sutrikimo simptomai yra susiję su:

• Biologiniais veiksniais. Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai ir pan.
• Psichologiniais veiksniais. Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinami kūdikio poreikiai ir t.t.
• Socialiniais veiksniais. Nerimo sutrikimo atsiradimas gali būti susijęs su socialiniais veiksniais ir patirtimis, pavyzdžiui, trauminės patirtys, patyčios ir kt.

Sutrikimo rizikos grupės

Šis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikrais psichologiniais, socialiniais ar biologiniais veiksniais:

• Kiti psichikos sutrikimai. Generalizuoto nerimo sutrikimą neretai lydi ir kitos diagnozės, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, somatizacija, somatiniai simptomai ar priklausomybės (Lizeretti, Extremera, 2011).
• Lytis. Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios susirgti generalizuoto nerimo sutrikimu nei vyrai. Gyvenimo eigoje moterų grupėje paplitimas svyruoja nuo 6,6 iki 7,7 %, vyrų grupėje nuo 3,6 iki 4,6 (Howell ir kt., 2001).
• Stresas. Nerimo sutrikimai gali pasireikšti ir tada, kai žmogus ilgą laiką susiduria su užsitęsusiomis stresinėmis situacijomis, tokiomis kaip pačio ar artimojo liga, išorinės aplinkos stresoriai, per didelis darbo krūvis ir pan.
• Vaikystės patirtys. Vaikystėje patirtos traumos ar patyčios gali prisidėti prie nerimo sutrikimo atsiradimo.
• Somatiniai susirgimai. Susirgimo riziką gali padidinti ir tam tiki sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos (Jasinskaitė ir kt., 2021).

Sutrikimo simptomai

Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai apima tiek fizinius, tiek psichologinius aspektus. Dažniausiai išskiriami šie nerimo sutrikimo simptomai:

• Raumenų įtampa
• Padažnėjęs širdies plakimas
• Pagausėjęs prakaitavimas
• Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai
• Džiūstanti burna
• Prakaituojantys delnai
• Silpnumo jausmas, galvos svaigimas
• Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai
• Nuovargis ir kūno skausmai
• Miego sutrikimai
• Dėmesio koncentracijos sutrikimai
• Galvoje sukasi varginančios mintys ir nuogastavimai
• Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų
• Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti

Sutrikimo eiga

Dažnai pacientai negeba įvardinti kada prasidėjo generalizuoto nerimo simptomai. Neretai teigia jautę nerimo simptomus jau vaikystėje (Brown, O'Leary, Barlow, 2001). Šis sutrikimas yra lėtinis ir vienas dažniausių nerimo sutrikimų. Dėl lėtinės eigos, dažniausiai pacientai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ir tik patvirtinus, jog žmogus neserga jokiomis somatinėmis ligomis, nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistus. Taigi, neretai šio sutrikimo atpažinimas ir tiklsus diagnozavimas užtrunka (Dambrauskienė, 2009).

Diagnozavimas

Moksliniai tyrimai rodo, kad nors generalizuotas nerimo sutrikimas yra bene dažniausiai paistaikantis nerimo sutrikimas populiacijoje, neretai jis lieka nediagnozuotas ir negydomas. Diagnozuoti šį sutrikimą gali gydytojai psichiatrai. Taip pat galima apie patiriamus simptomus pasitarti su psichologu.

Komplikacijos

Generalizuotas nerimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais. Generalizuoto nerimo sutrikimas gali reikšmingai neigiamai paveikti asmens kasdienybę ir gyvenimo kokybę (Butkutė-Šliuožienė, 2019). Generalizuoto nerimo sutrikimas yra susijęs su didesne depresijos ar net savižudybės rizika.

Sutrikimo gydymas

Šiuo metu egzistuoja keletas galimų generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.

Medikamentinis gydymas

Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais (Altamura et.al., 2008). Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai.

Psichoterapija

Generalizuoto nerimo sutrikimas pasireiškia varginančiomis ir nekontroliuojamomis mintimis ir perdėtu susirūpinimu bei kūno sujaudinimu. Taigi, efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija (Covin et.al., 2008). Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusraminimo pratimai.

Sutrikimo prevencija

Nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdienei veiklai ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:

• fizinis aktyvumas;
• pilnavertė ir subalansuota mityba;
• kokybiškas poilsis;
• joga ir meditacija;
• vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas;
• pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą;
• vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais. Taip pat svarbu akcentuoti, kad nors alkoholis trumpam gali sukelti atsipalaidavimo pojūtį, dažniau tai tik pagilina ir atideda egzistuojančias problemas ir nerimo sutrikimo priežastis.

‍