Jausmų vandenynas, tapus mama

Nėštumas, gimdymas ir vaiko gimimas, svarbios patirtys moters gyvenime, visuomenėje laikomi įvykiais, teikiančiais daug džiaugsmo ir pasitenkinimo, tačiau mokslininkai turi ir kitą požiūrį: šiuo laikotarpiu moterys gali nuogąstauti, nepasitikėti savimi, jausti nerimo, liūdesio ar net kaltės. Taigi šis gyvenimo etapas nebūtinai tik džiugus – jis gali pareikalauti nemažai psichologinių ir emocinių resursų, stengiantis prisitaikyti prie naujų pokyčių.

Tyrimai rodo, kad net 70 proc. moterų po gimdymo patiria nerimą, liūdesį, jaučiasi slogios nuotaikos. Kartais tai priveda prie pogimdyvinės depresijos. Pasak mokslininkų, kurie tiria psichikos sveikatą, ja suserga vidutiniškai 10–20 proc. moterų – šis laikotarpis dažniausiai trunka iki pusės metų. Nors nėštumas ir gimdymas yra normalūs fiziologiniai procesai, kiekvienai moteriai ir šeimai tai vis tik yra reikšmingi socialiniai ir emociniai įvykiai, taip pat ir išskirtinės psichosocialinio ir psichologinio vystymosi patirtys.

Perėjimas į tėvystę iš esmės pakeičia ir poros tarpusavio santykius: pakoreguoja gyvenimo būdą bei savęs suvokimą naujame vaidmenyje. Tai procesas, kuris priverčia prisitaikyti prie pakitusių santykių, profesinių tikslų ir naujo identiteto. Savęs, kaip kitokios moters, suvokimas ir kūno pokyčiai gali paveikti pasitikėjimą savimi ir požiūrį į save – įsivaizduotas idealios moters ir motinos paveikslas dažnai nebeatitinka realybės. Šiam procesui įtakos turi ir ankstesnė moters patirtis, socialinė parama, kūdikio elgesys ir būklė. Mokslininkai tik patvirtina, kad moteris po gimdymo gali jaustis vieniša (izoliuota, kenčianti, sutrikusi, pažeidžiama), netekusi ankstesnio gyvenimo būdo, santykių, laiko, laisvės, pasitikėjimo, nepasiruošusi, išsekusi. Po gimdymo moteris taip pat bando įsisąmoninti realybę, prisitaikyti ir išmokti naujų dalykų.

Barlow ir Cairns teigia, jog moters baimė būti nesuprastai dėl sumišusių jausmų ar negebėjimo būti idealia mama neretai priverčia ją nuslėpti viduje vykstančius pokyčius ir kylančias emocijas. Iš moters tikimasi, kad ji instinktyviai žinos, kaip rūpintis vaiku ir jį auginti, todėl jei ši jaučiasi neatitinkanti to idealo – užvaldo kaltė, nusivylimas savimi, pyktis ir kitos emocijas. Moteris po gimdymo gauna net dvi užduotis: reguliuoti savo emocijas ir tuo pačiu padėti jas sureguliuoti vaikui. Joms įvykdyti pasitelkiami tiek vidiniai, tiek išoriniai resursai, apimantys poros tarpusavio santykius ir aplinkinių (svarbiausia – partnerio) teikiamą paramą.

Poros santykiai yra glaudžiai susiję su emocijų reguliavimu. Dėl atsiradusių naujų įsipareigojimų moteris gali patirti nerimo ir liūdesio, ypač jei negauna paramos iš savo aplinkos. Jei santykiai su partneriu yra palaikantys, tuomet komunikuojama sklandžiau, o tai padeda sureguliuoti kylančias emocijas. Partnerio supratimas turi ypatingai svarbios įtakos moters emocinei būsenai ir gebėjimui pasirūpinti savo kūdikiu.

Graham, Lobel ir DeLuca teigimu, liūdesys ir nerimas moterims dažnai sustiprėja po gimdymo, o tokie jausmai kaip pyktis juntami rečiau, nors tai yra normali reakcija į didelius gyvenimo pokyčius ir paskata prisitaikyti. Stresas, patiriamas prižiūrint vaiką, taip pat glaudžiai susijęs su pykčiu ir slogia nuotaika. Santykiai su partneriu gali lemti ne tik tai, kaip moteris sugebės susidoroti su liūdesiu bei nerimu, bet ir su pykčiu. Po gimdymo jis neretai kyla dėl neišsipildžiusių lūkesčių.

Taigi nėštumas ir gimdymas yra tikras iššūkis visai šeimai, o ypač – moteriai. Ji turi susitvarkyti ne tik su įvairiomis staiga kilusiomis emocijomis – nerimu, liūdesiu ar pykčiu, bet tuo pačiu padėti su jomis išbūti ir vaikui. Dėl to svarbu geri santykiai su partneriu ir gaunama parama. Kai artimieji nepalaiko moters ar tikisi, kad ji instinktyviai sugebės susidoroti su nauju vaidmeniu, tai kelia pyktį ir paskatina užsisklęsti savyje, o tai tik dar labiau apsunkina emocinę būseną. Tad jei jaučiate, kad trūksta supratimo iš aplinkos, kyla daug įvairių jausmų ir jie trunka ilgiau ar sunku juos sukontroliuoti, nelikite viena ir kreipkitės pagalbos. Kartais ir minimalus pokytis gyvenime gali padėti pasijusti geriau.