Kaip atpažinti nerimą: požymiai, simptomai, nerimo valdymas ir kada kreiptis pagalbos

Turinys

‍

Kasdieniniame gyvenime yra įprasta patirti nerimą, pavyzdžiui, laukiant kokio nors testo rezultatų, užstrigus kelyje ar sprendžiant problemas darbe. Tai natūrali reakcija į stresą, spaudimą arba grėsmę. Nerimas visus veikia skirtingai, todėl svarbu išmokti atpažinti nerimo tipus, simptomus ir žinoti, kada kreiptis profesionalios pagalbos.

Įprastas versus probleminis nerimas

Nerimo jausmas yra susijęs su vadinamąja kūno kovos arba pasitraukimo (angl. fight-or-flight) reakcija, kuri kyla nepatogiose situacijose – nesvarbu, ar tai egzaminas, darbo pokalbis, ar pirmasis pasimatymas. Tokio tipo nerimas mums įprastas ir gali būti naudingas, nes padeda išlikti susikaupusiems ir motyvuotiems: tikėtina, kad nerimaudami geriau pasiruošite testui ar darbo pokalbiui, o naktį būdami vieni gatvėje būsite budresni. Nors vieniems tai padeda, kitiems vis tik gali tapti kliūtimi.

Probleminis nerimas pasireiškia stipriau: jis gali būti neracionalus arba chroniškas. Žmogus, kenčiantis nuo probleminio nerimo, sielvartauja labiau nei įprasta, neretai sutrinka jo atmintis ir gebėjimas susikoncentruoti, jis vengia žmonių ar tam tikrų objektų, vietų, net patiria panikos priepuolių. Pavyzdžiui, socialinio nerimo sutrikimą turintis asmuo gali vengti žmonių, net jei gerai juos pažįsta. Tuo tarpu žmogus, kuris per ilgai jaučia nerimą, gali turėti generalizuotą nerimo sutrikimą (angl. Generalized Anxiety Disorder), apie kurį dar papasakosime šiame tekste. Jis taip pat gali justi fizinius arba su kognityvinėmis funkcijomis susijusius simptomus.

Nerimo sutrikimo signalai

Nerimas įvairiais būdais veikia mūsų gyvenimą, įskaitant santykius ir bendravimą su kitais. Žemiau pateikiame pavyzdžių, kurie gali įspėti apie nerimo sutrikimą.

• Nerimaujate dėl darbo, todėl vengiate darbo vietos ir nusprendžiate likti namuose. 
  ‍
• Jausdami nerimą atšaukiate susitikimą su draugais arba iš viso liaujatės su jais bendravę.
  ‍
• Nerimas jums trukdo užmegzti ar išlaikyti santykius.
  ‍
• Dienos metu jums sunku susikaupti, nes per daug nerimaujate dėl įvairių dalykų.
  ‍
• Nebemėgstate tam tikros veiklos, kuri jums teikė džiaugsmo anksčiau, arba jaučiate, kad jums sunku įsitraukti į naują veiklą.
  ‍
• Nerimas trukdo užmigti.
  ‍

Šis sutrikimas taip pat gali pasireikšti ir fiziologiniais simptomais. Dažniausius jų pateikiame žemiau.

• Nuovargis ir įtampa.
  ‍
• Dirglumas.
  ‍
• Nepaaiškinama baimė.
  ‍
• Panikos ir pavojaus jausmas.
  ‍
• Stiprus prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas bei širdies ritmas. 
  ‍
• Raumenų trūkčiojimas.
  ‍
• Raumenų įtampa, spaudimas.
  ‍
• Išsiblaškymas, koncentracijos stoka.
  ‍
• Miego sutrikimai ir nemiga.
  ‍
• Fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, skrandžio sutrikimai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar dujų kaupimasis.

‍
Kai kurie iš šių simptomų gali įspėti net apie panikos ar nerimo priepuolį. Panikos priepuolis ištinka staiga ir pasireiškia spaudimu krūtinėje, galvos svaigimu, baime prarasti kontrolę arba jaustis atitrūkus nuo realybės. Žmogus gali patirti stiprų nerimą ir dėl ankstesnės trauminės patirties (potrauminio streso sindromo) ar neracionalios baimės, fobijos. Vienas iš dažniausių nerimo sutrikimų yra jau minėtas generalizuotas nerimas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, nuolat nerimauja dėl įvairių dalykų, netgi tų, kurie susiję su jų kasdienybe ir rutina: gali jausti ir fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, nemiga ar skrandžio sutrikimas.

Jei jaučiate, kad nerimas neigiamai veikia jūsų gyvenimo kokybę, tai gali būti pirmasis ženklas, jog verta kreiptis į specialistą. Dažnai delsiama ieškoti pagalbos, o tai gali tik dar labiau pabloginti padėtį arba sukelti papildomą kančią. Terapija yra vienas iš veiksmingų būdų įveikti nerimą ir nerimo priepuolius, tačiau prieš kreipiantis į specialistą galima išbandyti tam tikrus savipagalbos metodus.

Nerimo valdymas

Verta atminti: įprasto tipo nerimą galima išmokti valdyti, tačiau tai neretai reikalauja keisti gyvenimo būdą. Toliau pateikėme kelis būdus sau padėti:

• Kalbėkitės su žmogumi, kuriuo pasitikite, kai jaučiatės vienišas ar atskirtas. Būtent šie jausmai ypatingai sustiprina nerimą ir gali iššaukti nepageidaujamą priepuolį. Taip pat, internete paieškokite nerimo savitarpio pagalbos grupių – jose galėsite susisiekti su panašius sunkumus patiriančiais bendraamžiais.
  ‍
• Praktikuokite streso įveikos metodus. 
  ‍
• Mokykitės atsipalaiduoti. Meditacija ar mankšta yra puikūs būdai sumažinti stresą ir nerimą. Atraskite jums priimtiniausią atsipalaidavimo būdą. Vieniems tai gali būti fiziškai aktyvi veikla, tokia kaip šokiai, bėgiojimas ar vaikščiojimas, kitiems – pasyvus poilsis, skaitant knygą ar žiūrint televizorių. 
  ‍
• Raskite laiko poilsiui. Kokybiškas poilsis padeda organizmui sukaupti energiją kitai dienai, o tai leidžia atlikti kasdienes užduotis ir nuveja nerimą keliančias mintis. 
  ‍
• Ribokite alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų ir kofeino vartojimą. Šios medžiagos skatina nerimą. Nikotinas taip pat turi šį poveikį. Žmonės dažnai rūko, kad sumažintų nerimo lygį, tačiau tai dar labiau sustiprina nerimą.

Kuo daugiau domėsitės nerimu, tuo geriau suprasite, kokie metodai tinka būtent jums ir kaip juos integruoti į savo kasdienybę.

Kada kreiptis profesionalios pagalbos?

Įveikti nerimą kartais lengviau, kai savipagalbos priemonės derinamos su profesionalia pagalba. Nedelskite jos kreiptis, jei dažnai patiriate nerimo simptomus ar jus kamuoja nerimo priepuoliai. Specialistas, į kurį nuspręsite kreiptis, sieks daugiau sužinoti apie jūsų gyvenimo įpročius, kad geriau suprastų jūsų nerimo priežastis ir padėtų jaustis geriau.

Nerimas pasireiškia įvairiais būdais, todėl tik supratę, kaip jis veikia jus, išmoksite valdyti simptomus ir gyventi kokybišką ir pilnavertį gyvenimą.

‍