Kaip įveikti aukščio baimę?

3 min

・

Pasikalbėk

#Aukštis #Baimė

Turinys

‍

Akrofobija, dažnai vadinama aukščio baime, yra dažna fobija, galinti smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą. Ji gali trukdyti žmonėms mėgautis ir dalyvauti tokiose veiklose kaip žygiai pėsčiomis, kopimas į kalnus ar net tiesiog naudotis eskalatoriumi ar liftu. Ši neracionali baimė gali sukelti stiprų nerimą ir panikos priepuolius, ribojančius asmenų patirtį ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairias strategijas ir metodus, padedančius nugalėti šią baimę ir atgauti laisvę.

‍
Aukščio baimės priežastys

Aukščio baimė, arba akrofobija, yra plačiai paplitusi fobija, turinti įvairias psichologines ir fiziologines šaknis. Kai žmogus kovoja su šia baime, gali kilti klausimas „kodėl aš?". Toliau aptarsime kai kurias galimas priežastis.

  • Evoliucinis išgyvenimo mechanizmas: žmonijos istorijoje aukštis siejosi su pavojumi, nes išgyvenimas priklausė nuo atsargumo prie uolų ir kitų aukštų vietų. Šis giliai įsišaknijęs evoliucinis bruožas išliko ir sukelia baimės reakciją aukštose vietose, net jei racionalus protas supranta, kad realios grėsmės nėra[1]. Tokia reakcija nereiškia, kad esate pernelyg neramūs - ji rodo, kad jūsų išlikimo instinktai veikia teisingai.
    ‍
  • Trauminiai išgyvenimai: Dažnai akrofobija būna susijusi su traumuojančiu įvykiu. Jei patyrėte kritimą, vos nenukritote arba buvote su aukščiu susijusio nelaimingo atsitikimo liudininkas, tai gali būti pagrindinė jūsų baimės priežastis[2]. Tokie išgyvenimai gali palikti gilų psichologinį pėdsaką, todėl jūsų protas aukštį sieja su pavojumi ir sukelia baimę, kai esate aukštai.
    ‍
  • Suvokimas ir pusiausvyra: Su aukščiu susijusią baimę lemia suvokimas. Akrofobija sergantys žmonės dažnai stipriau suvokia vertikalius atstumus, todėl jie atrodo reikšmingesni, nei yra iš tikrųjų[3]. Regėjimo iškraipymas, patiriamas žiūrint žemyn iš aukštos vietos, gali sukelti pusiausvyros sutrikimo ir baimės jausmą. Tai nereiškia, kad jūsų regėjimas ar pusiausvyra yra ydingi, tiesiog jūsų aukščio suvokimas yra sustiprėjęs ir tai kelia baimę.
    ‍
  • Generalizuotas nerimas arba panikos sutrikimas: Akrofobija taip pat gali pasireikšti kartu su kitais psichikos sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, generalizuoto nerimo sutrikimu ar panikos sutrikimu. Baimę gali sukelti ne pats aukštis, o nerimo simptomai, kuriuos patiriate susidūrę su aukščiu, pavyzdžiui, panikos priepuoliai ar stiprus nerimas[4]. Jei turite polinkį sirgti nerimo sutrikimais, gali būti labiau tikėtina, kad jums išsivystys specifinės fobijos, įskaitant akrofobiją.


Kiekvieno žmogaus patirtis, susijusi su akrofobija, yra unikali, todėl auksčiau išvardintos priežastys gali apimti ne visus atvejus. Labai svarbu suprasti, kad akrofobija nereiškia, jog esate silpnas ar neracionalus - tai tikra baimė, kuria serga daugelis žmonių, ir, turint supratimą bei tinkamą pagalbą, ją galima veiksmingai valdyti.

‍
Aukščio baimės simptomai

Norint teisingai nustatyti ir pašalinti akrofobijos požymius, labai svarbu suprasti šios baimės simptomus. Šių požymių atpažinimas gali būti pirmas žingsnis siekiant suvaldyti baimę. Toliau pateikiami kai kurie dažniausiai pasitaikantys simptomai, kuriuos galite patirti, jei sergate akrofobija:

  • Stipri baimė arba panika: susidūrę su aukščiu, galite jausti stiprią baimę arba net panikos priepuolį. Tai gali apimti baimės, siaubo ir noro ištrūkti iš situacijos jausmą[5].
    ‍
  • Fiziniai simptomai: Ši baimė gali sukelti fizines reakcijas, tokias kaip greitas širdies plakimas, dusulys, drebulys, prakaitavimas ir pykinimas. Taip pat gali svaigti galva arba galite jausti, kad esate nestabilūs ar neišlaikote pusiausvyros[6].
    ‍
  • Vengimo elgesys: Galite vengti situacijų, susijusių su aukščiu, pavyzdžiui, nesinaudoti liftais, atsisakyti lipti į aukštus pastatus, vengti tiltų ir apžvalgos aikštelių[7].

‍‍

Kaip valdyti aukščio baimę?

Akrofobijos valdymas - tai ne tik baimės įveikimas, bet ir simptomų bei jos poveikio kasdieniam gyvenimui kontrolė. Pateikiame keletą strategijų, kurias galite taikyti kovodami su šia baime:

  • Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Šis terapinis metodas gali padėti nustatyti baimę sukeliančias mintis apie aukštį ir jas paneigti, taip pat išmokyti strategijų, padedančių valdyti nerimą. Nustatyta, kad CBT yra veiksminga gydant įvairias fobijas, įskaitant akrofobiją[8].
    ‍
  • Ekspozicijos terapija: Ši terapijos forma apima laipsnišką ir kartotinį susidūrimą su baimę keliančia situacija (šiuo atveju aukščiu) kontroliuojamoje aplinkoje. Laikui bėgant gali sumažėti jautrumas, susijęs su baimę keliančia situacija[9].
    ‍
  • Sąmoningumo ir atsipalaidavimo technikos: Kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ir progresyvinė raumenų relaksacija gali padėti įveikti fizinius akrofobijos simptomus, tokius kaip padažnėjęs širdies plakimas ir drebulys[10].
    ‍
  • Vaistai: Nors tai nėra pirmos eilės gydymo būdas, vaistai gali būti vartojami sunkiais atvejais, kai baimė smarkiai sutrikdo žmogaus veiklą, arba trumpalaikiam ūmių stiprios baimės epizodų valdymui[11].
    ‍
  • Virtualios realybės (VR) terapija: VR terapija gali imituoti aukščio poveikį saugioje, kontroliuojamoje aplinkoje[12].

‍‍

Kada kreiptis profesionalios pagalbos?

Aukščio baimė nėra neįprasta ir daugeliui žmonių pavyksta ją įveikti. Labai svarbu žinoti, kada ši baimė gali sustiprėti ir imti trukdyti gyvenimo kokybei. Jei taip nutinka, reikalinga profesionali psichologinė pagalba. Toliau aptarsime požymius, rodančius kad reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą:

  • Stiprus kasdienio gyvenimo trikdymas: Vienas iš iškalbingiausių ženklų yra tai, kad aukščio baimė ima kelti didelį nerimą ir pradeda trukdyti kasdienei veiklai[13]. Jei pastebėjote, kad iš visų jėgų stengiatės vengti situacijų, susijusių su aukščiu, gali būti, kad atėjo laikas kreiptis profesionalios pagalbos. Pavyzdžiui, jei atsisakote galimybių, kurios galėtų būti naudingos jūsų karjerai ar asmeniniam gyvenimui, nes jos susijusios su buvimu aukštoje vietoje, tai rodo, kad jūsų fobija pasiekė tokį lygį, kai būtina profesionali pagalba.
    ‍
  • Savipagalbos strategijų neveiksmingumas: Jei išbandėte įvairias savipagalbos strategijas, bet nepastebėjote jokio reikšmingo pagerėjimo arba jei atrodo, kad baimė ilgainiui didėja, tai ženklas, kad jums reikia profesionalios pagalbos. Profesionalas gali pateikti labiau struktūruotus ir individualizuotus gydymo planus, kurie gali būti veiksmingesni.
    ‍
  • Intensyvi baimė arba panikos priepuoliai: Dar vienas aiškus ženklas yra didžiulė baimė arba panikos priepuoliai. Simptomai gali būti greitas širdies plakimas, intensyvus prakaitavimas, drebulys ar baimės jausmas[14]. Jei dažnai patiriate šiuos simptomus reaguodami į aukštį, labai svarbu kreiptis į specialistą, kuris gali pateikti strategijas, kaip veiksmingai valdyti šias reakcijas.
    ‍
  • Vengimo elgesys: Jei baimė skatina vengimo elgesį, pavyzdžiui, atsisakote lankytis tam tikrose vietose arba vengiate veiklos, kuri anksčiau jums patiko, tai ženklas, kad baimė kontroliuoja jūsų gyvenimą. Specialistas gali padėti įveikti tokį vengimo elgesį ir susigrąžinti laisvę.
    ‍
  • Kartu pasireiškiančios psichikos sveikatos būklės: Kartais aukščio baimę gali lydėti depresija ar kiti nerimo sutrikimai. Jei pastebite, kad nuolat jaučiatės liūdni, neturite motyvacijos arba pastebite, kad nuolat jaudinatės ir nerimaujate, tai gali būti gretutinės psichikos sveikatos būklės požymiai[15]. Psichikos sveikatos specialistas gali diagnozuoti šias būkles ir pasiūlyti integruotą gydymo metodą.


Atminkite, kad kreiptis pagalbos yra išmintinga. Profesionalūs terapeutai ar psichologai turi reikiamų priemonių ir metodų, kurie padės jums įveikti baimę.

‍

Kaip įveikti aukščio baimę?

Nori registruotis pas psichologą? Mūsų specialistų komanda pasiruošusi tave priimti.

Registruokis žemiau ir išsirink abiems jums tinkantį laiką.

Registruotis konsultacijai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip aukščio baimė veikia kasdienį gyvenimą?

Kokios yra veiksmingiausios strategijos aukščio baimei įveikti?

Ar yra kokių nors vaistų, padedančių įveikti aukščio baimę?

Ką turėčiau daryti, jei jaučiu aukščio baimės simptomus?

Ar aukščio baimė yra gydoma?

Ar galiu įveikti aukščio baimę be profesionalios pagalbos?

Turi papildomų klausimų? Daugiau atsakymų rasi šioje nuorodoje.
Šaltiniai:

[1] Rachman, S. J. (1978). Fear and Courage. WH Freeman/Times Books/Henry Holt & Co.

[2] Coelho, C. M., & Wallis, G. (2010). Deconstructing acrophobia: physiological and psychological precursors to developing a fear of heights. Depression and Anxiety, 27(9), 864-870.

[3] Brandt, T., Arnold, F., Bles, W., & Kapteyn, T. S. (1980). The mechanism of physiological height vertigo. I. Theoretical approach and psychophysics. Acta Oto-Laryngologica, 89(5-6), 513-523.

[4] American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (DSM-5®). American Psychiatric Pub.

[5] American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (5th ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing.

[6] Rachman, S. J., & Taylor, S. (1993). Analyses of claustrophobia. Journal of Anxiety Disorders, 7(4), 281-291.

[7] Menzies, R. G., & Clarke, J. C. (1995). The etiology of phobias: A nonassociative account. Clinical Psychology Review, 15(1), 23-48.

[8] Wolitzky-Taylor, K. B., Horowitz, J. D., Powers, M. B., & Telch, M. J. (2008). Psychological approaches in the treatment of specific phobias: A meta-analysis. Clinical Psychology Review, 28(6), 1021-1037.

[9] Choy, Y., Fyer, A. J., & Lipsitz, J. D. (2007). Treatment of specific phobia in adults. Clinical Psychology Review, 27(3), 266-286.

[10] Hofmann, S. G., Sawyer, A. T., Witt, A. A., & Oh, D. (2010). The effect of mindfulness-based therapy on anxiety and depression: A meta-analytic review. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 78(2), 169-183.

[11] Bandelow, B., Zohar, J., Hollander, E., Kasper, S., & Möller, H. J. (2008). World Federation of Societies of Biological Psychiatry (WFSBP) guidelines for the pharmacological treatment of anxiety, obsessive-compulsive and post-traumatic stress disorders. The World Journal of Biological Psychiatry, 9(4), 248-312.

[12] Emmelkamp, P. M., Krijn, M., Hulsbosch, A. M., de Vries, S., Schuemie, M. J., & van der Mast, C. A. (2002). Virtual reality treatment versus exposure in vivo: a comparative evaluation in acrophobia. Behaviour Research and Therapy, 40(5), 509-516.

[13] Alpers, G. W., & Sell, R. (2008). And yet they correlate: Psychophysiological activation predicts self-report outcomes of exposure therapy in acrophobia. Journal of Anxiety Disorders, 22(7), 1101-1109.

[14] Coelho, C. M., Santos, J. A., Silvério, J., & Silva, C. F. (2006). Virtual reality and acrophobia: one-year follow-up and case study. Cyberpsychology & Behavior, 9(3), 336-341.

[15] Rachman, S. J. (1991). Neo-conditioning and the classical theory of fear acquisition. Clinical Psychology Review, 11(2), 155-173.

Susiję straipsniai:

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - kas tai ir kaip jį gydyti?

5 min

#Prieštaraujantis #Nepaklusnumas #Sindromas #Gydymas

Kompiuterio priklausomybė - kaip rasti pusiausvyrą?

3 min

#Kompiuteris #Priklausomybė #Įveikimas

Priklausomybė nuo azartinių lošimų - kaip ją įveikti?

4 min

#Azartiniai #Lošimai #Priklausomybė