Kaip pažinti savo seksualumą?

Seksualumas nagrinėjamas, atsižvelgiant į biologinius, psichologinius ir socialinius žmogaus gyvenimo aspektus. Prancūzų fenomenologas Maurice Merleau-Ponty teigia, kad seksualumas padeda suprasti, kaip mūsų kūnas sąveikauja su pasauliu, – jis tarsi persmelkia mūsų kūniškąją egzistenciją ir įsiskverbia į pačią kūno esmę. Kviečiu šią, rodos, abstrakčią sąvoką patyrinėti iš asmeninės perspektyvos: koks mano santykis su savo seksualumu, kaip aš jį patiriu, ar galėčiau geriau jį pažinti ir tokiu būdu netgi pagerinti savo gyvenimo kokybę?

Santykis su seksualumu formuojasi nuo pat ankstyvos vaikystės, tad jį labiausiai lemia suaugusiųjų mūsų artimiausioje aplinkoje požiūris ir elgesys. Fizinis ryšys šeimoje, tėvų tarpusavio santykiai ir tai, kaip jie reagavo į neišvengiamai kylančias seksualines temas ir situacijas, – visa tai palieka gilų įspaudą mūsų pačių seksualume, jo formavimesi ir raiškoje. Tad jei už savo kūno pažinimą ir besiformuojantį lytiškumą buvome gėdinami ar net baudžiami, tikėtina, kad ir suaugę bijosime seksualumo ir jausimės kalti. Tai trukdo ne tik priimti savo kūną, bet ir megzti intymius santykius bei siekti seksualinio pasitenkinimo.

Kita vertus, kaip teigia porų psichoterapeutė Esther Perel, patirtys, kurios mums kėlė daugiausia skausmo vaikystėje, vėliau gali virsti fantazijomis ir tapti didžiausiais malonumo ir jaudulio šaltiniais. Norėdami geriau suprasti savo seksualumą galime atsigręžti į praeitį ir paanalizuoti, kaip tėvai rodė meilę mums, mūsų broliams, sesėms ir vienas kitam, kaip elgėsi seksualiniuose kontekstuose – pavyzdžiui, užklupti besimylintys, pamatę mus besimasturbuojančius ar tiesiog filmo metu pasirodžius sekso scenai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar mums pasiekus lytinę brandą pasikeitė mamos ir tėvo fizinis bendravimas su mumis. Tokiu būdu galime suvokti, kokią vietą šeimoje užėmė seksualinės temos, ir kaip tai susiję su mūsų dabartinėmis seksualinėmis patirtimis.

Nors seksualumo tema viešojoje erdvėje nagrinėjama vis laisviau ir garsiau, vis dar gajūs tam tikri mitai ir stereotipai. Vienas tokių susijęs su įprasta laikoma sekso eiga: geismas, susijaudinimas, sueitis, pasitenkinimas. Naujausi tyrimai vis tik atskleidžia, kad geismas nebūtinai yra šios sekos pradžia. Pasirodo, geismo rūšių yra skirtingų: be vyrams būdingesnio spontaniškojo, taip pat išskiriamas atliepiantysis ir kontekstinis geismas, kurį dažniau patiria moterys. Reaguojame į tam tikrus dirgiklius – mūsų smegenys atpažįsta seksualiai aktualią informaciją, o kūnas, jei yra saugioje ir tam palankioje aplinkoje, smalsiai atsiliepia. Taip sužadinamas geismas ir noras užsiimti seksualine veikla. Verta ir patiems patyrinėti, iš kur jis kyla, kas jį paskatina – tai, tikėtina, padės atrasti glaudesnį ryšį su savo seksualumu.

Stereotipai ne tik skatina nerealistiškus lūkesčius sau ir partneriui, iškreipia ir apriboja supratimą, kas yra normalu, bet ir neleidžia priimti savęs kaip seksualinės būtybės. Susidurdami su tokia gausybe įvairių ir kartais net prieštaringų žinučių seksualumo tema pasimetame, kas mums yra mūsų pačių seksualumas. Neretai būtent terapija tampa saugia erdve užduoti šiuos klausimus bei geriau pažinti save.

Ne mažiau svarbus yra malonumo patyrimas. Emily Nagoski, mokslininkė, sekso terapeutė ir knygos „Taip, kaip tau norisi“ autorė atkreipia dėmesį į malonumo svarbą seksualinei gerovei. Jos šūkis „Pleasure is the Measure“ (liet. „Malonumas yra seksualinės gerovės matas“) kviečia kiekvieną mūsų patyrinėti malonumą – kada jį jaučiame, kas padeda jį sukurti, kaip jį patiriame tiek vieni, tiek su kitu. Seksualumo tyrimai išskiria malonumui įtakos turinčius veiksnius, tokius kaip:

1) asmeninė, psichinė ir fizinė gerovė;

2) partnerio ypatybės;

3) santykių kokybė, pasitikėjimas;

4) tinkama aplinka;

5) pasitenkinimas savo kūnu;

6) gyvenimo aplinkybės (stresas, pasitenkinimas darbu ir kt.).

‍

Iš paminėtų veiksnių verta atkreipti dėmesį į pasitenkinimą savo kūnu. Esti daugybė tyrimų, patvirtinančių, kad pasitenkinimas savo kūnu ir seksualinis pasitenkinimas yra susiję. Be to, randama sąsajų tarp kūno įvaizdžio ir kitų seksualinio elgesio aspektų – geismo, susijaudinimo, sekso dažnumo, pasitikėjimo savimi ir įsitikinimo, kad mūsų seksualiniai poreikiai ir norai svarbūs. Kaip E. Nagoski apibendrina, moterų seksualinis pasitenkinimas neatsiejamas nuo pasitenkinimo savo kūnu: „Ryškios bendros tendencijos: moterims, kurios prasčiau vertina savo kūną, seksas neteikia didelio malonumo, jos labiau linkusios užsiimti nesaugiu seksu, dažniau susiduria su nepageidaujamais padariniais ir patiria daugiau skausmo lytinių santykių metu“.

Priimti savo kūną tokį, koks jis yra, reiškia suprasti ir atliepti į jo poreikius, sąmoningai skirti jam laiko, tyrinėti ir leisti sau pamatyti jį netobulą, bet savą, galimai daug patyrusį ir vis tiek nešantį per gyvenimą. Savo kūno ir savo seksualumo priėmimas – kaip ir bet kokios kitos savasties dalies integravimas į save. Tai gali vesti į gilesnį, visavertiškesnį gyvenimą.