Kas yra depresija?

Turinys

‍

Kas yra depresija?

Depresija yra sunkus nuotaikos sutrikimas, kuris paveikia daugelį žmonių visame pasaulyje. Depresija ir kiti susiję psichikos sutrikimai daro įtaką žmogaus gebėjimui funkcionuoti visuomenėje, palaikyti socialinius santykius bei domėtis ir dalyvauti kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, valgyti, miegoti ar eiti į darbą. Egzistuoja keletas depresijos formų ir kiekviena iš jų išsiskiria tam tikrais simptomais. Taigi, prieš kreipiantis į specialistą, svarbu mokėti atpažinti depresijos požymius.

Depresijos požymiai

Toliau yra pateikiami dažni depresijos simptomai:

• Nuolatinis liūdesio ir prastos nuotaikos jausmas.
  ‍
• Beviltiškumo jausmas.
  ‍
• Nuolatinis kaltės arba bevertiškumo jausmas.
  ‍
• Dirglumas, irzlumas.
  ‍
• Nemiga arba, atvirkščiai, per daug miego. 
  ‍
• Drastiškai padidėjęs arba sumažėjęs apetitas.
  ‍
• Malonumo trūkumas veikloje, kuria kažkada mėgavotės.
  ‍
• Sulėtėję judesiai arba kalba. 
  ‍
• Mintys apie savižudybę arba aktyvus planas nutraukti savo gyvenimą.

Jei kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, nedelskite. Apsilankykite artimiausiame greitosios pagalbos skyriuje, skambinkite pagalbos numeriu 112 arba užpildykite užklausą Pasikalbėk platformoje.

Jei aukščiau pateiktame sąraše išvardyti depresijos simptomai jums pasireiškia dvi savaites ar ilgiau, galite sirgti depresija. Labai svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą, kad galėtumėte gauti tinkamą gydymą. Parinkus tinkamą gydymą, su specialisto priežiūra ir pagalba depresija yra išgydoma. Terapeutas gali padėti jums sužinoti, kaip depresija veikia jūsų kūną ir protą ir rasti būdų, kaip ją įveikti bei gyventi pilnavertį gyvenimą.

Depresijos tipai

Kaip ir daugelį kitų su psichine sveikata susijusių ligų, depresiją sukelia įvairių veiksnių derinys. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), socialiniai, psichologiniai ir biologiniai faktoriai daro didelę įtaką depresijos atsiradimui. Pavyzdžiui, žmogus, išgyvenęs sunkias gyvenimo akimirkas, tokias kaip nedarbas ar artimo žmogaus mirtis, gali jausti vienatvę (socialinis faktorius), o tai gali nuvesti į sunkią depresiją. Taip pat depresiją gali sukelti psichologinės traumos: darbo netekimas, apgavystė, neišlaikyti egzaminai, skyrybos, seksualinė prievarta ir kiti gyvenimą sukrėtę įvykiai. Kai kuriais kitais atvejais, depresiją gali sukelti biologiniai veiksniai, tokie kaip emocijų reguliacijos sunkumai, hormonų pusiausvyros sutrikimas, tam tikros lėtinės ir varginančios ligos ar negalios. Toliau yra pateikiamas įvairių depresijos tipų sąrašas:

• Didžioji depresija (Major Depressive Disorder) – arba kitaip vadinama klinikinė depresija – tai ilgalaikė ir sekinanti depresijos forma, kai žmonės nuolat jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir gali susidurti su dideliais sunkumais ir iššūkiais atliekant įprastas kasdieninio gyvenimo veiklas. 
  ‍
• Bipolinis sutrikimas (Bipolar Disorder) – tai taip pat yra ilgalaikė depresijos forma, kuri anksčiau buvo žinoma kaip Maniakinės depresijos sutrikimas. Žmonėms kenčiantiems nuo Bipolinio sutrikimo yra būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, o energija bei aktyvumas sumažėja (depresija).
  ‍
• Sezoninis afektinis sutrikimas (Seasonal Affective Disorder) – tai laikinos depresijos forma, kai prarandamas susidomėjimas tam tikra veikla ir bendravimu su kitais žmonėmis. Tai gali paveikti tiek vyresnio amžiaus žmones, tiek jaunus žmones. Skiriamasis bruožas yra tas, jog ši depresijos forma atsiranda tam tikru metų laiku. Daugeliui žmonių tai prasideda ir baigiasi maždaug tuo pačiu laiku kiekvienais metais. Ši depresijos forma dažniausiai pasitaiko rudens ir žiemos mėnesiais arba šventiniu laikotarpiu, kai žmonės per šventes jaučiasi vieniši arba jaučia nerimą. 
  ‍
• Pogimdyvinė depresija (Postpartum Depression) – tai laikina depresijos forma, kuri pasireiškia neseniai pagimdžiusioms moterims. Tyrimai rodo, kad tėčiai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją dėl priežasčių, tokių kaip išsekimas dėl miego trūkumo, sumišusios ir painios emocijos tapus tėvu ir kt. Pogimdyvinės depresijos simptomai yra susidomėjimo kasdienine veikla praradimas, mintys apie savižudybę ir sunkumai bandant priimti sprendimus ar aiškiai mąstyti. 
  ‍
• Psichozinė depresija (Psychotic Depression) – tai klinikinės arba didžiosios depresijos forma, kurią apsunkina vienas ar keli psichozės simptomai. Šie simptomai gali būti haliucinacijos, balsų girdėjimas ar bet koks kitas rimtas atitrūkimas nuo realybės.
  ‍

Depresijos gydymas

Efektyviausiai depresijos epizodai yra gydomi kompleksiniu būdu, kai taikomas tiek medikamentinis gydymas, tiek psichoterapija. Toliau apžvelgiami skirtingi pagalbos būdai:

• Medikamentinis gydymas. Depresiją diagnozuoja psichiatrai, kurie ir skiria medikamentinį gydymą. Depresijos atveju dažniausiai skiriami antidepresantai. 
  ‍
• ‍‍‍Psichoterapija. Depresijos priežastys siejamos ne tik su biologiniais, bet ir su psichologiniais bei socialiniais veiksniais. Būtent dėl to depresijos atveju itin svarbus psichoterapinis gydymas ar psichologinis konsultavimas. Šis pagalbos būdas gali padėti geriau suprasti ir įsisąmoninti vidinius procesus bei išgyvenimus, susijusius su depresija.

‍