Nervinė anoreksija - simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Turinys

‍

Valgymo sutrikimai neretai matomi, kaip jaunų merginų sunkumai, tačiau tai nėra tiesa. Daugelis šaltinių teigia, jog valgymo sutrikimai paliečia įvairaus amžiaus vyrus ir moteris visame pasaulyje. Pagal dabartinius duomenis apie 4% moterų ir 0.3% vyrų visame pasaulyje serga nervine anoreksija ir šio valgymo sutrikimo paplitimas vis auga tarp jaunų žmonių (iki 15 metų)(van Eeden et al., 2021). Taigi, ši globali sveikatos problema vis didėja. Dėl šio psichikos sutrikimo mirtingumas išauga net 5 kartus (tai didžiausią mirtingumo rodiklį turintis psichologinis sutrikimas (‘Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders’, 2013)). Neraminanti statistika verčia susimastyti apie tokius sutrikimus, kaip nervinė anoreksija ar bulimija. Tiek visuomenė, tiek fizinės bei psichologinės sveikatos priežiūros įstaigos vis dažniau atkreipia dėmesį į šio sutrikimo priežastis, simptomatiką, padarinius ir prevenciją. Taip siekdami diegti efektyvias intevencijas ir sustabdyti šio sutikimo plitimą.

Nervinė anoreksija - kas tai?

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) - valgymo sutrikimas, kuriam būdingas itin mažas kūno svoris, didelė baimė priaugti svorio ir iškreiptas suvokimas apie kūno svorį bei išvaizdą. Neretai žmonės, sergantys šiuo sustirikimu, labai vertina gebėjimą kontroliuoti savo kūno svorį bei sudėjimą, o tam naudoja ekstremalius būdus, reikšmingi sutrikdančius jų fizinę sveikatą, efektyvų funkcionavimą socialinėje, akademinėje bei darbinėje sferose. Norėdami nepriaugti svorio ar toliau jį mesti, sergantys šiuo sutrikimu dažniausiai griežtai apriboja vartojamo maisto kiekį. Jie taip pat gali kontroliuoti suvartojamą kalorijų kiekį kitais būdais, pavyzdžiui, po valgio priverstinai išsivemdami, netinkamai naudodami laisvinamuosius, maisto papildus lieknėjimui, diuretikus, ar klizmas. Perdėtas sportavimas taip pat gali būti pasitelkiamas siekiant numesti svorį. Svarbu paminėti tai, jog nesvarbu kiek asmuo, sergantis anoreksiją, bus numetęs svorio, baimė priaugti svorio toliau tęsis ir taip skatins toliau jį mesti bei kontroliuoti savo kūno apimtį (Anorexia Nervosa - Symptoms and Causes, 2018).

Tipai

Pagal plačiai sveikatos įstaigose naudojama TLK-10 klasifikavimo sistemą nervinė anoreksija skirtoma į du tipus (ICD-10-CM 2023 the Complete Official Codebook With Guidelines (ICD-10-CM the Complete Official Codebook), 2022):

• Purgacinė anoreksija - sutrikimo valgymo tipas, kuriam būdingos dvi fazės. Persivalgymo fazė, kurios metu nekontroliuojamai suvartojamas didelis maisto kiekis, gretai, vos kramtant ir iškart po jos sekanti ,,išsivalymo" fazė, kurios metu stengiamasi pašalinti iš kūno suvalgytą maistą priverstinai išsivėmiant, naudojant diuretikus ar laisvinamuosius.
  ‍
• Ribojanti anoreksija - sutrikimo nevalgymo tipas, kuriam būdingas nuolatinis pasipriešinimas valgymui, ektremalios dietos laikymasis, ilgas badavimo laikotarpis ir persisportavimas.

‍

Priežastys

Nervinė anoreksija dažniausiai pasireiškia paauglystėje, kai vyksta reikšmingi biologiniai ir psichologiniai pokyčiai bei susiduriama su plataus spektro socialiniais veiksniais. Tyrimai rodo, kad būtent genetinių, nespecifinių biologinių rizikos veiksnių, psichologinio polinkio ir aplinkos stresorių sąveika paauglystėje nulemia šio valgymo sutrikimo išsivystymą bei gali daryti reikšmingą įtaką ligos progresavimui, chroniškumui (Woerwag-Mehta & Treasure, 2008; Jacobi et al., 2004).

• Genetiniai veiksniai. Dvynių tyrimai atkleidžia, kad valgymo sutrikimai galimai turi 58%-74% paveldimumą (Klump et al., 2001; Wade et al., 2000). Kitos mokslinės analizės teigia, jog 32-72% nervinės anoreksijos simptomų, tokių kaip suvaržyta dieta, savarankiškai sukeltas vėmimas, stiprus susirūpinimas savo svoriu ir valgymo įpročiais, nepasitenkinimas savo kūno išvaizda yra paveldimi (Rutherford et al., 1993). Be to yra nustatyta, kad pirmosios chromosomos variacijos bei ribojantis nervinės anoreksijos tipas yra glaudžiai susiję (Grice et al., 2002). Taigi, šie tyrimai atskleidžia, jog galimi psichologiniai rizikos veiksniai gali būti genetinių faktorių atspindys.
  ‍
• Neurologinio vystimosi veiksniai. Tyrimai rodo, kad ankstyvosios ir vėlyvosios nėštumo komplikacijos (priklausomai nuo jų sunkumo lygio) didina nervinės anoreksijos pasireiškimo riziką. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, jog nepilnavertiška motinos mityba nėštumo ir pogimdyviniame etapuose gali reikšmingai pakeisti vaiko fizinę būklę (maisto medžiagų įsisąvinimo ir jų kiekio organizme aspektu) bei apetito jausmo suformavimą visam gyvenimui (Hales and Barker, 2001). Taip pat neišnešiotumas, mažas gimimo svoris bei cephalhematoma (kraujo sankaupa naujagimio galvoje), dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vėliau suserga nervine anoreksija (Sollid et al., 2004).
  ‍
• Biologiniai veiksniai. Tyrėjai atskleidžia, kad biocheminės abnormalijos gali turėti reikšmingų sąsajų su ligos išsivystymu. Sutrikusios hormonų, tokių kaip seratoninas ir dopaminas sistemos, gali reikšmingai paveikti apetito jausmą, emocinę būseną (atsiradęs didelis nerimas, žalos vengimo polinkis (ang. harm avoidance), obsesijos ir kompulsijos) bei pasitenkinimo sistemą (angl. reward system). Visa tai gali sukelti priklausomybę nuo atlygio (angl. reward dependancy) - polinkį nuolat siekti malonumą sukeliančių dalykų, tai yra elgtis taip, jog būtų užtikrinta socialinė parama, visuomeninis pritarimas ir vengti nepripažinimo, prilygstančio bausmei šiuo aspektu (Woerwag-Meht and Treasure, 2008; Kaye et al., 2005). Vis dėlto, naujausi moksliniai straipsniai atskleidžia, jog sutrikusi endokrininės sistemos veikla kaip pakitęs dopamino ir seratonino išsiskyrimo lygis yra nervinės anoreksijos pasekmės, nei priežastis. Tikėtina, jog ektremalios dietos laikymasis, persisportavimas nulemia apetito jausmo ir emocinės būsenos pokyčius, o ne atvirkščiai. Pavyzdžiui, Sodersten et al. (2016) savo straipsnyje apžvelgia, kad griežtas dietos laikymasis ir pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas padidina streso hormono - kortizolio išsiskyrimą, kuris suaktyvina dopamino sintezę. Padidėjęs dopamino kiekis, keliantis pasitenkinimo jausmą, motyvuoja tęsti tokią veiklą ir taip nulemia ekstremalios dietos ir persisportavimo, kaip įpročių, susiformavimą.
  ‍
• Pschologiniai veiksniai: Nustatyta, jog tokios charakterio savybės, kaip nelankstumas, didelis tvarkos, kontrolės poreikis, dėmesys detalėms bei perfekcionizmas gali reikšmingai padidinti nervinės anoreksijos pasireiškimo riziką (Anderluh et al., 2003; Sutandar-Pinnock et al., 2003). Taip pat žema savivertė, neigiamas savęs vertinimas, vengimas, kaip sunkumų įveikimo būdas, yra glaudžiai susiję su šiuo valgymo sutrikimu. Be to, nervinė anoreksija gali pasireikšti ir gretutiniškai vystitis sergant tokiomis psichologinėmis ligomis kaip įvairūs nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas (Woerwag-Meht and Treasure, 2008).
  ‍
• Aplinkos veiksniai: Kai kuriais atvejais, šeimos aplinka, artimųjų elgesys gali paskatinti nervinės anoreksijos pasireiškimą. Žmogus, kurio šeimos nariai yra pernelyg siekiantys apsaugoti, itin griežti, dažnai kritikuojantys kūno apimtį, pervertinantys išvaizdą arba tarp kurių jo/jos prieraišumas nėra saugus, turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimui nei tas, kurio artimoje aplinkoje šie požymiai nepasireiškia arba jie nėra tokie žymūs (Connan et al., 2003; Tozzi et al., 2003).

Simptomai

Vienas iš pagrindinių nervinės anoreksijos simptomų yra sąmoningas didelio kūno svorio metimas arba daug mažesnio kūno svorio palaikymas nei yra sveika pagal asmens amžių ir ūgį. Dažniausiai šis požymis lemia kitų fizinių, emocinių bei elgesio simptomų pasireiškimą. Svarbu paminėti tai, jog šio sutrikimo požymius, susijusius su kūno apimtimi, dažnai gali būti išties sunku pastebėti, kadangi mažas kūno svoris yra labai individualus rodiklis, kiekvienam žmogui jis gali skirtis. Dėl šios priežasties nervinė anoreksija gali pasireikšti ir tiems asmenims, kurie ir neatrodo labai liesi. Be to, nervine anoreksija sergantys žmonės dažnai slepia savo lieknumą, valgymo įpročius ar fizines problemas (NHS website, 2021; Anorexia Nervosa - Symptoms and Causes, 2018).

Fiziniai simptomai

• Iki 18 metų, svoris ir ūgis yra mažesnis nei tikimasi pagal amžių. Nėra numatyto svorio prieaugio vystimosi procese. Nuo 18 metų, nepaprastai mažas kūno masės indeksas (KMI).
• Ektremalus svorio kritimas.
• Vaikams, sergantiems nervine anoreksija, gali pasireikšti vėlesnis brendimas ir su juo susijęs augimo spurtas. Jaunuoliai gali priaugti mažiau svorio nei tikėtina, todėl būti mažesni nei jų bendraamžiai.
• Mėnesinių praradimas (moterims, kurioms dar neprasidėjo menopauzė) arba jų neatsiradimas (jaunesnėms moterims ir mergaitėms).
• Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ir neįprastas pilvo skausmas.
• Galvos skausmai, svaigimas ar dažnai pasikartojantis apalpimas.
• Sutrikęs miegas (pvz. insomnija).
• Dažnas šalčio pojūtis, galvos svaigimas ar didelio nuovargio jausmas.
• Sutrikusi kraujotaka galūnėse, pamėlynavę kojų, rankų pirštai.
• Tirpstančios rankos ar kojos.
• Nereaguliarus širdies ritmas.
• Padidėjęs plaukų slinkimas, odos išsausėjimas, pageltonavimas, plonų, į švelnius pūkelius panašių plaukų augimas įvairiose kūno vietose.
• Nuo sukelto vėmimo nudilę dantys ir nuospaudos ant rankų pirštų.
  ‍

Emociniai simptomai

• Liguista baimė priaugti svorio, dėl kurios gali pasireikšti pakartotinis kūno svėrimas ir matavimas.
• Obsesijos (pvz. obsesinis perfekcionizmas) ir kompulsijos (pvz. didelė mitybos kontrolė), nerimas, žalos vengimas (ang. harm avoidance, pasižymintis perdėtu nerimu, pesimizmu, baime, abejonėmis ir lengvu nuovargiu).
• Savivertė išskirtinai susieta su kūno svoriu.
• Teigiamai vertinamas ektremalus svorio praradimas.
• Asmens tikėjimas, jog ji/jis yra stora(-s), nors jos/jo svoris yra sveikas arba per mažas.
• Nepripažinimas, kad asmeninis svorio kritimas yra rimta problema.
• Emocijų stygius, sumažėjęs emocinis išraiškingumas.
• Padidėjęs dirglumas.
• Socialinė izoliacija, atsitraukimas.
• Sumažėjęs lytinis potraukis.
  ‍

Elgesio simptomai

• Sąmoningas badavimas, valgymas labai mažai arba vengimas valgyti maisto produktus, kurie jo/jos manymu ,,tukina''.
• Valgymas tik kelių tam tikrų ,,saugių" maisto produktų (individualus konceptas), paprastai tų, kuriuose yra mažai riebalų ir kalorijų.
• Melavimas aplinkiniams apie tai, kada ir ką asmuo valgė, koks yra jo/jos kūno svoris.
• Alkio neigimas arba dažnai išsakomi pasiteisinimai dėl nevalgymo.
• Medikamentų, kurie mažina alkio jausmą, apetitą slopinančių preparatų kaip liekninamosios tabletės vartojimas.
• Pernelyg didelis fizinis aktyvumas, dirbtinai sukeltas vėmimas arba netinkamas vartojimas medikamentų, kurie padeda išsituštinti (vidurius laisvinantys vaistai) arba verčia šlapintis (diuretikai), norint išvengti svorio priaugimo.
• Griežtų valgymo taisyklių, ritualų įvedimas ir tikslingas jų laikymasis (pvz. kramtant maistą jis yra išspjaunamas), stipriai suvaržyti valgymo įpročiai.
• Valgymo metu, maisto pjaustymas į labai mažus gabalėlius arba valgymas labai lėtai, siekiant paslėpti, jog suvartojamas maisto kiekis yra itin mažas.
• Vengimas viešai valgyti.
• Bandymas paslėpti savąjį lieknumą dėvint laisvus, neaptemptus rūbus.
• Dažnas žiūrėjimas į veidrodį, nuolat pastebint kūno išvaizdos trūkumus.
• Skundimasis dėl jos/jo manymu didelės kūno apimties, kūno svorio, storų kūno dalių.
• Nuolatinis rūpestis maistu, kai dažnai ruošiami įmantrūs patiekalai kitiems, patiems jų nevalgant.

Išoriniai veiksniai

Aptartos nervinės anoreksijos priežastys sudaro sutrikimo pagrindą, tačiau vien jų nepakanka, jog išsivystytų šis valgymo sutrikimas. Nervinės anoreksijos simptomai pasireiškia tada, kai predisponuojančių veiksnių sukeltą valgymo sutrikimą galutinai atskleidžia skatinamieji išoriniai veiksniai, tokie kaip (Causes and Risk Factors of Anorexia, 2021; Woerwag-Meht and Treasure, 2008):

• Artimoje aplinkoje dažnai matomi nereguliaraus valgymo įpročiai, kitaip vadinami sutrikusiu valgymu (ang. disordered eating).
• Stresogeniški gyvenimo įvykiai, tokie kaip sunkumai mokykloje, darbe, sudėtingi santykiai su bendraamžiais, artimais ir t.t.
• Šiuolaikinėje Vakarų kultūroje plačiai paplitęs visuomenės standartas vertinti lieknesnį kūną, sėkmė, laimė ir vertė dažnai prilyginami plonumui. Žiniasklaidoje, televizijoje, socialinėse medijose, filmų industrijoje dažnai vaizduojami smulkaus sudėjimo pagrindiniai veikėjai, reklamuojamos naujausios dietos, išaukštinama išvaizda, skatinant keisti mitybos įpročius, riboti maistą, jog atitiktum skelbiamą grožio idealą - ploną kūną. Kartais pateikiamos negatyvios replikos, pajuokiančios kūno stambumą.
• Darbas į įvaizdį orientuotose srityse, pavyzdžiui, modelių versle, kai kuriamas spaudimas palaikyti savo ,,standartinę'' išvaizdą, skatina taikyti žalingus valgymo įpročius. Taip pat tokios sritys, kaip baletas, sportas (pvz. bėgimas) ir t.t., kur siekiant profesionalo statuso, lieknumas išreiškiamas, kaip labai didelis privalumas.
• Sunkios gyvenimo patirtys, pavyzdžiui, išsiskyrimas, artimojo netektis, seksualinė prievarta vaikystėje.
• Šeimoje esančios neišspręstos traumos, praradimai, apsunkinančios santykius, ypač tarp motinos ir jos vaikų.
• Patyčios artimoje aplinkoje dėl kūno išvaizdos, bendraamžių dažnai išreiškiamas dietų laikymosi naudingumas, smulkaus sudėjimo vertingumas.

Diagnozavimas

Remiantis TLK-10 klasifikavimo sistema, nervinė anoreksija diagnozuojama, kai (CKS Is Only Available in the UK, n.d.):

• Maisto suvartojamas kiekis yra griežtai ribojamas ir dėl to ženkliai sumažėja kūno svoris. Mažas kūno svoris kliniškai skaitomas tada, kai yra mažesnis nei minimaliai normalus suaugusiųjų kūno svoris (paprastai KMI mažesnis nei 18,5) arba tikėtinas vaikų ir jaunuolių minimalus svoris (paprastai KMI pagal amžių 15% mažesnis nei tikėtina pagal asmens amžių ir ūgį). Kai kuriais atvėjais, ypač jaunuoliams iki paauglystės gali būti sunku priaugti numatytą svorį augimo laikotarpiu, tad bus indikuojamas ne svorio ženklus pokytis, o tikėtino svorio nepasiekimas.
  ‍
• Jaučiama intensyvi baimė priaugti svorio. Pasireiškia kaip: 1) didelis susirūpinimas suvartojamu maistu ir savo svoriu, kuris įprastai būna susijęs su lieknumo siekiu arba vėliau, ligos eigoje, su baime priaugti svorio. 2) Pastebimi elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, ženkliai padidėjęs išrankumas maistui, dažnai išreiškiamas alkio nebuvimas arba sakymas, jog asmuo jau yra pavalgęs, atsisakymas valgyti maistą, kuris prieš tai buvo to žmogaus labai mėgiamas. 3) Kiti elgesio pasikeitimai, pavyzdžiui, pakartotinas savęs svėrimas, kūno apimties matavimas arba tikrinimasis prieš veidrodį.
  ‍
• Sąmoningai atliekami veiksmai, trukdantys priaugti svorio. Pasireiškia kompensacinis elgesys: savęs ,,išsivalymas'' priverstinai išsivemiant, piknaudžiaujant laisvinamaisiais pavalgius, vengimas vartoti ,,tukinančius" maisto produktus, laikymasis ekstremalios dietos, badavimas, persisportavimas, apetitą slopinančių priemonių, diuretikų vartojimas.
• Sutrinka psichologinė sveikata. Savojo kūno įvaizdis asmeniui tampa labai iškreiptas, padidėja baimė turėti antsvorį. Ženkliai sumažėja savivertės jausmas, išauga tobulumo (šiuo atveju lieknumo) siekis. Savivertė susijusi su savojo kūno svoriu ir forma.
  ‍
• Neigiamas nepakankamos mitybos ir jos poveikio fizinei sveikatai vertinimas. Susiduriama su sunkumu pripažinti, kad išgyvenama rimta problema, asmuo negalvoja, jog kažkuo serga arba į pokyčius, siekiant užtikrinti sveikatą, žiūri dviprasmiškai. Galimas simptomų slėpimas, pavyzdžiui, stengimasis neparodyti svorio nuokryčio nešiojant laisvus, didelio dydžio rūbus.
  ‍
• Sutrinka hormoninė veikla. Moterims gali pasireikšti mėnesinių praradimas, amenorėja (menstruacijų nebuvimas daugiau negu 6 mėnesiai) arba jaunoms merginoms jų neatsiradimas, kiti menstruacijų sutrikimai. Svarbu: hormoniniai sutrikimai yra dažnas nervinės anoreksijos požymis, tačiau amenorėja nebėra įtraukta į moterų diagnozės kriterijus ir yra tik vienas iš daugelio hormonų nepakankamumo dėl mažo svorio požymis. Vyrams gali pasireikšti lytinio potraukio sumažėjimas ir potencijos sutrikimai. Vaikams gali sutrikti lytinis brendimas, augimas ir fizinis vystimasis.
  ‍
• Fiziniai požymiai. Odos išsausėjimas, suaktyvėjęs plaukų slinkimas, vidurių užkietėjimas, neįprasti pilvo skausmai, sumažėjusi raumenų masė, sulėtėjęs, nereaguliarus širdies ritmas, staigus kraujospūdžio sumažėjimas, itin žema kūno temperatūra, skysčio susikaupimas audiniuose, dažnas alpimas, galvos svaigimas, didelis nuovargis ir t.t.

Gydymas

Negydoma arba netinkamai gydoma nervinė anoreksija gali tęstis dešimtmečius - ligos sunkumas ir eiga laikui bėgant skiriasi, priklausomai nuo žmogaus. Visiškas pagijimas, atsitatymas yra mažiau tikėtinas, kai šis valgymo sutrikias yra negydomas ilgą laiką, tada išauga tikimybė chroniškumui, ūmių koplikacijų išsivystimui. Dėl šios priežasties, kuo ankstesnė profesionali sveikatos specialistų pagalba yra labai svarbi. Dažniausiai gydant nervinę anoreksiją taikomas pokalbių terapijos ir prižiūrimo svorio didinimo metodo, konsultacijų apie mitybą derinys, tačiau konkretūs gydymo būdai priklauso nuo sergančiojo amžiaus bei individualių poreikių (NHS website, 2021).

Suaugusiems paprastai taikomos įvairios pokalbių terapijos, kurių tikslas padėti pacientui suprasti valgymo sutrikimo priežastis ir atkurti sveiką santykį su maistu bei požiūrį į savo išvaizdą. Dažniausiai taikomos terapijos:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos metu kartu su psichoterapeutu bus sudarytas personalizuotas gydymo planas, kuris padės lengviau išbūti su savo emocijomis, efektyviai ir saugiai su jomis tvarkytis, formuoti sveikus mitybos įpročius bei auginti savivertę, keisti iškreiptą požiūrį į savo kūno išvaizdą, mintis bei elgesį, sąlygojančius valgymo sutrikimą. Įprastai specialistas padės atrasti individualius pagalbos metodus, kuriuos skatins atlikti reguliariai ir savarankiškai, o sesijų metu apžvelgs sveikimo progresą bei parodys kaip valdyti sunkius jausmus ir situacijas, kad nauji mitybos įpročiai būtų išlaikyti.
  ‍
• Maudsley nervinės anoreksijos gydymo metodas suaugusiems (ang. Maudsley Anorexia Nervosa Treatment for Adults, MANTRA). Ši psichoterapija fokusuojasi ties padėjimu sergančiam suprasti, dėl kokių priežasčių išsivystė valgymo sutrikimas. Specialisto dėmesys yra sutelkiamas ties pagalba pacientui įsisąmoninti, kas jam asmeniškai šiuo metu yra svarbiausia, ir kaip sveikais būdais (ne veiksmais, sąlygojančiais valgymo sutrikimą) tai pasiekti, keisti nesveiką ligos suformuotą elgesį, kai pacientas jausis pasiruošęs.
  ‍
• Palaikomoji terapija (angl. specialist supportive clinical management, SSCM). Šios terapijos tikslas padėti sergančiam suprasti valgymo sutrikimo priežastis, praplėsti žinias apie pilnavertišką mitybą bei kokie mitybos įpročiai sukelia patiriamus simptomus. Kartu su psichoterapeutu įprastai bus nustatytas siektinas svoris ir sesijų metu suformuluoti būdai kaip jį pasiekti. Specialistas visos psichoterapijos metu seks ar yra atkuriamos sveikos kūno apimtys, padės pacientui įsisamoninti to svarbumą ir pašalinti atsistatymą trikdančius veiksnius.
  ‍
• Psichodinaminė psichoterapija. Specialistas šios psichoterapijos metu padės sergančiam suprasti, kaip mitybos įpročiai, ekstremali svorio kontrolė yra glaudžiai susijusi su turimais ankstyvomis patirtimis bei požiūriu į save ir į kitus žmones aplinkui.
  ‍
• Mitybos konsultacijos. Be psichoterapijos sergančiam, norint užtikrinti ne tik psichologinį bet ir fizinį atsistatymą, sveikatos specialistai taip pat reguliariai konsultuos mitybos klausimais. Pacientui suteikiama informacija apie reikiamus vartoti vitaminus, mineralus, jų kiekį, suformuojami mitybos planai, įvardijami mitybos įpročiai, kurių reikia vengti ir kuriuos reikia užtikrinti.
  ‍
• Paaugliams ir vaikams dažniausiai taikoma šeimos arba į paauglius orientuota psichoterapija, kartais kognityvinė elgesio terapija.
  ‍
• Šeimos psichoterapija. Šioje psichoterapijoje dirbama ne tik su sergančiuoju, bet įtraukiami tėvai ir (arba) šeima. Padedant specialistui apžvelgiama, kaip valgymo sutrikimas paveikė patį vaiką ar jaunuolį, šeimos gyvenimą ir kaip šeima gali padėti užtikrinti savo artimojo sveikimą namuose. Visa šeima skatinama kartu su pacientu labiau įsitraukti į tinkamos mitybos užtikrinimą, sveiko santykio su maistu, kūno svoriu atkūrimą ir fizinės sveikatos atstatimą.
  ‍
• Į paauglius orientuota psichoterapija. Ši psichoterapija padės jaunuoliui, dirbant atskirai arba kartu su šeima, susidoroti su baime priaugti svorio, suprasti, ką jis/ji turi daryti, jog būtų užtikrinta fizinė ir psichologinė sveikata. Terapijoje aptariama, kokį poveikį daro nepakankama mityba, nesveiki mitybos įpročiai ir kas sukelia nervinę anoreksiją, ją sąlygojantį elgesį, mintis ir kaip tai suvaldyti.
  ‍
• Mitybos konsultacijos. Kaip ir suaugusieji kartu su psichoterapija sveikatos specialistai vaikus ir jaunuolius konsultuoja mitybos klausimais. Įvardijama, kokie turi būti vartotini vitaminai, mineralų papildai, kokios dietos reikėtų laikytis, norint užtikrinti, jog organizmas gautų pakankamai medžiagų, nepaprastai svarbių tinkamam jo augimui ir vystymuisi, ypač brendimo laikotarpiu. Svarbūs mitybos aspektai įprastai aptariami su jo/jos tėvais ar globėjais, kad šie galėtų būti pritaikomi namuose ir sektini.

Galimos komplikacijos

Sergant nervine anorekcija susiduriama su daugybe sunkių komplikacijų. Mirtis yra pati rimčiausia iš jų. Ji gali įvykti netikėtai, net tais atvėjais, kai kūno apimtis nėra ekstremaliai maža. Mirtį gali sukelti dėl ligos iškrypęs širdies ritmas (aritmijos) ar sutrikusi elektrolitų, mineralų, tokių kaip natris, kalis ir kalcis, kurie palaiko skysčiu balansą žmogaus kūne, pusiausvyra.

Kitos nervinės anoreksijos komplikacijos yra:

• Anemija.
• Elektrolitų anomalijos, pavyzdžiui, sumažėjusi kalio, natrio ir chlorido koncentracija kraujyje.
• Sutrikusi širdies veikla, pavyzdžiui, mitralinio vožtuvo prolapsas, iškrypęs širdies ritmas ar širdies nepakankamumas.
• Kaulų nykimas (osteoparozė), padidėjusi lūžių rizika.
• Raumenų praradimas.
• Mėnesinių praradimas moterims arba jų neatsiradimas jaunoms merginoms.
• Sumažėjęs testosterono kiekis vyrams.
• Problemos su virškinamuoju traktu, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar pykinimas.
• Inkstų problemos.

Vienas iš svarbiausių prevencijos būdų yra kreipimasis į pirminės sveikatos priežiūros gydytojus (vaikų, šeimos ir vidaus ligų sveikatos specialistus), kadangi jie gali tinkamai nustatyti ankstyvuosius anoreksijos požymius ir taip užkirsti kelią ligai sparčiai vystytis toliau.

Sergančiojo(-s) artimieji gali prisidėti prie ligos prevencijos. Pastebėjus, kad šeimos narys ar draugas turi žemą savivertę, griežtas valgymo taisykles, ritualus ir yra nepatenkinti savo išvaizda, būtų svarbu apie tai su juo/ja pasikalbėti. Nors valgymo sutrikimo išsivystimas nėra išvengiamas, pokalbis apie sveikesnį elgesį ar gydymo galimybes gali išties padėti sutabdyti tolimesnį ligos vystimąsi ir užtikrinti greitesnį atsistatymą.

Kada kreiptis į psichologą?

Į psichologą svarbu kreiptis tada, kai pastebimos įkyrios mintys, motyvuojančios mesti svorį ar laikytis ekstremalios dietos, kai pastebimas ryškus nepasitenkinimas savo išvaizda, kai asmuo net netekęs daug svorio, savo kūną mato kaip nepakankamai liekną. Be to, norint užtikrinti mažesnį rimtų pasekmių pavojų ir didesnę išgijimo tikimybę, yra labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą. Dėl šios priežasties kreipimasis pas psichologą turi būti kuo greitesnis, net kai simptomai vos apčiuopiami.

Kada kreiptis į gydytoją?

Įprastai kreipiamasi į gydytojus, kai sutrikimas yra pažengęs, ryškūs fiziniai simptomai, kartais, dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, atsiradusios komplikacijos, vitaminų ir mineralų stoka, bloga socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybė. Kai žmogaus organizmas yra visiškai išsekęs, „badaujant“ kūnui, „badauja“' ir smegenys, asmens mąstymas yra sutrikęs, todėl psichologinė pagalba šiuo atveju nėra veiksminga. Psichoterapija bus naudingesnė tada, kai žmogaus kūno svoris, maistinių medžiagų kiekis organizme bus atstatytas. Taip pat tais atvejais, kai valgymo sutrikimas vystosi kartu su kitu psichologiniu sutrikimu, ir reikia jį gydyti medikamentiškai arba tada, kai iškyla didelis pavojus gyvybei ir reikalinga skubi hospitalizacija. Tada vykdomas intensyvus gydymas, fokusuojantis pradžioje ties valgymo sutrikimo pasekmių - fizinių sutrikimų išgydymu ir, vėliau, sveikų mitybos įpročių, svorio atstatymu. Svarbu kreiptis ir į šeimos gydytoją, jei nežinote kokių specialistų pagalbą jūsų ar jūsų artimojo atveju būtų reikalingiausia. Jis nukreips pas tinkamus specialistus.

Papildoma pagalba

Kai kuriais atvėjais, ne visi siūlomi gydymo būdai pasiekiami ar priimtini, arba yra papildomos paramos poreikis. Daugiau informacijos apie savipagalbą arba pagalbą artimam. Šiuo atvėju, gali būti pravartu kreiptis į Valgymo sutrikimų liniją, teikiančią emocinę paramą sergantiems valgymo sutrikimais ir jų šeimos nariams (Antradieniais 18-22 val. 863122777, 86315577.

‍