Nežindau. Ar nukentės mano ryšys su vaiku?

Vaikelio laukimas būsimai mamai neretai sukelia daugybę klausimų, nežinomybės. Vienas jų yra apie tai, kokia aš būsiu mama, ką reikia daryti, kad mano ir vaiko ryšys būtų stiprus bei užauginčiau saugiai besijaučiančią ir pasitikinčią  savimi bei pasauliu asmenybę. Būsima mama ypač daug išgirsta ir apie žindymo naudą: kaip tai svarbu sveikam vaiko vystymuisi ir kokią didžiulę įtaką žindymas daro saugiam ryšiui tarp vaiko ir mamos. Šiame straipsnyje nenoriu nuneigti šių teiginių, tačiau kviečiu pasižiūrėti į visa tai iš kitos perspektyvos: mamos, kuri bandė maitinti, bet jai nesigavo taip, kaip ji apie tai svajojo. O gal tėvai įsivaikino vaikelį ir nebuvo jokios galimybės žindyti? Ar jų ir kūdikių saugus prieraišumas nukentės?

Aplinkoje matau ne vieną mamą, kuri, paskaičiusi apie žindymo naudą, labai norėjo maitinti kūdikį krūtimi. Kai kurioms iš jų tikrai sekėsi nuo pat pirmų dienų: kūdikis taisyklingai paimdavo krūtį, pieno gaminosi tiek, kiek reikia, vaikelis priaugo svorio pagal visas augimo kreives. Visgi dalis naujų mamų turėjo kitokią patirtį: klaikiai skaudančias krūtis, uždegimines reakcijas, nepakankamai augantį kūdikėlio svorį ir begalinę kaltę, kad, jei duos mišinuko, bus prastesnė mama. O ką jau kalbėti apie gąsdinančius ir grūmojančius straipsnius apie tai, kaip gali nukentėti judviejų ryšys, apie tai, jog maitinti gali beveik kiekviena, tik reikia labiau pasistengti. Nepadeda ir aplinkinių patarinėjimai žindymo klausimais, nes kiekviena patirtis skirtinga, unikali. Tačiau ar motinos ir vaiko ryšys tikrai gali nukentėti priklausomai nuo to kaip bus maitinamas: iš buteliuko ar iš krūties?

Ieškant atsakymų į šį klausimą užtikau straipsnį apie longitudinį tyrimą, kuriame buvo keliamos hipotezės apie maitinimo būdo sąsajas su motinos ir kūdikio ryšiu bei santykiais. Naudojant 570 motinos ir kūdikio porų tyrimo duomenis, ryšys tarp motinos ir kūdikio bei jų santykių kokybė buvo matuojami du kartus: po keturių ir po dvylikos mėnesių. Gauti rezultatai po keturių mėnesių parodė, kad žindančių mamų ryšys su vaikais yra stipresnis nei maitinančių iš buteliuko. Tačiau duomenys gauti po 12 mėnesių jau neparodė skirtumo tarp žindančių ir maitinančių iš buteliuko mamų ryšio su savo vaikais. Tai reiškia, kad, jei ankstyvas žindymas daro įtaką ryšiui, tai yra trumpalaikis dalykas. Šis tyrimas neatmeta galimybės, kad ryšys gali atsirasti žindymo kontekste. Tačiau tai rodo, kad ir maitinančios iš buteliuko motinos gali sukurti ryšį su savo kūdikiais. Teiginiai, kad žindančios diados būtinai turi geresnius tarpusavio santykius, yra nepagrįsti. Iš buteliukų maitinančios motinos gali suteikti pakankamai gerą priežiūrą, kad išlaikytų kokybiškus motinos ir vaiko santykius.

Dažnai šalia viena kitos naudojamos sąvokos kaip prieraiši tėvystė ir saugus prieraišumas, nėra pirmojo pasekmė. Vienas iš prieraišios tėvystės principų - žindymas yra nenuginčijamai naudingas, tačiau jis nėra tiesiogiai susijęs su saugiu prieraišumu, taip pat jis nėra lemiantis veiksnys vaiko ateities psichikos sveikatai ar vystymuisi. Paprasčiau sakant: nėra moksliškai įrodyta, kad prieraišios tėvystės filosofija yra susijusi su saugiu prieraišumu. O šis nesusipratimas  - tai dažnas kaltės, nerimo ir tėvų nukreipimo netinkama linkme priežastis. Taip yra todėl, kad kai siejame prieraišios tėvystės principus su saugiu prieraišumu, pradeda atrodyti, kad neišpildžius kažkurio prieraišios tėvystės principo – negalimas saugaus ryšio su vaiku kūrimas. Taigi, tai nereiškia, kad jei mamai nepavyks žindyti – saugus prieraišumas neįmanomas. Lygiai taip pat nevertėtų savęs graužti mamoms, kurioms yra padaryta cezario operacija, ar kiti dalykai neatitinkantys prieraišios tėvystės principų.

Žindymas – vienas svarbiausių dalykų prieraišios tėvystės filosofijoje. Tačiau mechaniškas, nejautrus maitinimas krūtimi iš esmės gali prisidėti prie nesaugos prieraišumo formavimosi, o tuo tarpu šiltas, jautrus maitinimas iš buteliuko gali padėti sukurti saugų ryšį. Taigi ne maitinimo metodas yra svarbiausia, bet kokybiškas bendravimas reikalingas prieraišumo formavimuisi. Tai, kas svarbu prieraišumo formavimuisi, yra globėjo veiksmų derėjimas su jo psichologine būsena: ar jis jaučia stresą, ar yra ramus, ar yra atitolęs, ar įsitraukęs, ar jis skaito kūdikio siunčiamus signalus. O pernelyg glaudus ryšys tarp globėjo ir vaiko visur bei visada  - gali būti nesaugaus prieraišumo ženklas.

Žindymas yra naudingas, tačiau ne visada ir visiems lengvai besigaunantis. Todėl skatinčiau mamas nenusiminti, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių krūtimi negalėjo maitinti savo kūdikių. Jūs turite visas galimybes prisidėti prie saugaus vaiko prieraišumo formavimosi. Tai, kad nežindote – nėra nuosprendis.

‍
O štai, ką galite daryti tiek maitindama iš buteliuko, tiek krūtimi:

• Laikykite kūdikį šalia savęs;
• Dėmesį sutelkite į vaiką, o ne į pašalinius dirgiklius;
• Kalbėkite su kūdikiu: nors jis nemoka atsakyti, bet tikrai Jūsų klausosi;
• Dainuokite jam;
• Laikykite kūdikio ranką, kai jis valgo;
• Palaikykite akių kontaktą;
• Pasimyluokite su kūdikiu po maitinimo.