Panikos priepuoliai - priežastys, simptomai ir gydymas

Turinys ‍

Kiekvienas panikos priepuolį patyręs žmogus sutiks, kad tai itin sunkus ir destabilizuojantis patyrimas. Kalbėdami apie panikos priepuolius žmonės teigia, jog jie užklumpa staiga ir visai netikėtai, kyla stiprūs baimės ir nerimo jausmai. Šiame tekste daugiau papasakosime kas yra panikos priepuolis ir panikos sutrikimas, kokie gali būti panikos priepuolių simptomai ir kas gali padėti kai pats patiri panikos atakas ar kai jas patiria šalia esantis žmogus.

Panikos atakos - kas tai

Panikos priepuolis yra staiga prasidedantis stipraus nerimo epizodas, kurį lydi baimė išprotėti arba numirti. Šis stipraus nerimo priepuolis prasideda staiga ir gali atrodyti, kad neturi jokios aiškios priežasties (Dranckhan ir kt., 2020). Iš tiesų panikos atakas galima sieti su klaidinga kūno pojūčių interpretacija: padažnėjusį širdies ritmą, krūtinės spaudimą, galvos svaigimą, tirpimus ir diegimus, žmogus supranta kaip grėsmę sveikatai. Kyla stipri baimė mirti arba išprotėti. Ilgainiui žmogus pradeda vengti vietų ar situacijų, kur anksčiau patyrė panikos atakas. Panikos sutrikimas diagnozuojamas tada, kai panikos priepuoliai kartojasi ir jie nėra susiję su konkrečia situacija ar aplinkybėmis (TLK-10).
‍

Priežastys

Nėra vienos aiškios priežasties, kuri tiksliai apibūdintų panikos priepuolių atsiradimą. Skirtingi veiksniai paskatina kūne užprogramuotą streso reakciją „ kovoti arba bėgti“. Panikos priepuolio metu kūnas ruošiasi numanomai grėsmei. Skirtingos psichoterapijos mokyklos panikos atakas aiškina gana skirtingai, tačiau galima apibendrinti kelis panikos priepuolių atsiradimą paaiškinančius veiksnius:

• Genetiniai veiksniai, nervų sistemos ar galvos smegenų specifika. Moksliniai tyrimai rodo, jog kai kurie pacientai, kenčiantys nuo panikos sutrikimo ar panikos atakų pasižymi didesniu tam tikrų galvos smagenų sričių jautrumu (Sardina ir kt., 2009).
• Patiriamas didžiulis stresas, sudėtingi ar trauminiai gyvenimo įvykiai. Į didelį stresą kūnas reaguoja pasiruošdamas „ kovoti arba bėgti“. Ši reakcija mobilizuoja ir aktyvuoja: padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, sutrinka deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra, gali pradėti suktis galva, atsiranda įtampa kūne ir kiti simptomai. Tokia kūno reakcija gali sukelti nerimą dėl sveikatos ir dar sustiprinti fiziologinę kūno reakciją. Taigi, didžiulis stresas ar trauminiai įvykiai gali išprovokuoti panikos ataką.
• Tam tikros patirtys, neįsisąmonintos emocijos ar vidiniai konfliktai. Psichodinaminės psichoterapijos požiūriu, panikos simptomai gali būti susiję su neįsisąmonintu pykčiu ar kitomis neįsisąmonintomis emocijomis (Busch, Milrod, Singer, 1999).
  ‍

Rizikos grupės

Panikos sutrikimo simptomai gali prasidėti paauglystėje arba ankstyvo suaugusiojo amžiuje ir dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Faktoriai, kurie gali prisidėti prie panikos sutrikimo arba panikos priepuolių atsiradimo:

• Genetiniai veiksniai. Jei šeimos istorijoje yra žmonių, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas ar asmenų, patyriusių panikos atakas.
• Stresas. Jei asmuo išgyvena ilgai trunkančią ir didžiulį stresą keliančią situaciją, netektį, sunkią artimojo ar savo ligą.
• Trauminiai patyrimai. Panikos priepuoliai gali būti susiję su trauminėmis patirtimis, tokiomis kaip katastrofiniai įvykiai, seksualinė prievarta, sunki liga ar nelaimingi atsitikimai.
• Didžiuliai gyvenimo pokyčiai. Nerimo priepuolis ir panikos ataka gali būti susiję ir su esminiais gyvenimo pokyčiais: persikraustymu, šeimos pagausėjimu, vestuvėmis ar skyrybomis.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Panikos atakas gali paskatinti įvairios psichoaktyvios medžiagos ar net rūkymas bei perdėtas kofeino vartojimas.
  ‍

Sutrikimo simptomai

Panikos priepuoliai dažniausiai kyla staiga ir pasižymi stipriais fiziologiniais, psichologiniais ir kognityviniais simptomais. Dažniausiai pasitaikantys panikos priepuolių simptomai:

• Padažnėjęs širdies plakimas. Kūnas ruošiasi numanomam pavojui, dėl to padažnėja širdies plakimas. Taip kūnas aprūpina smegenis ir galūnes krauju.
• Galvos svaigimas. Dėl gausesnio smegenų aprūpinimo deguonimi, organizme sutrinka deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra. Dėl to gali atsirasti silpnumo jausmas ar galvos svaigimas.
• Paviršutiniškas kvėpavimas. Kūnas siekia raumenis aprūpinti deguonimi, dėl to padažnėja kvėpavimas.
• Spaudimas krūtinės srityje, krūtinės skausmas. Reaguodamas į numanomą grėsmę organizmas gali paskatinti raumenų susitraukimą. Krūtinėje esančių raumenų susitraukimas gali būti patiriamas kaip spaudimas ar skausmas.
• Raumenų įtampa. Kūnas ruošiasi kovoti ar gintis nuo numanomos grėsmės, dėl to kūne padidėja raumenų įampa.
• Virškinimo sutrikimas, pykinimas. Kūnas ruošiasi gintis arba kovoti, kraujas yra nukreipiamas į smegenis ir galūnes. Ginantis nuo numanomos grėsmės virškinimas yra mažiau svarbus, dėl to nerimas gali sukelti virškinimo sutrikimus.
• Karščio ar šalčio bangos. Šios bangos gali būti patiriamos dėl panikos atakos metu pasikeitusios kraujotakos .
• Prakaitavimas. Padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas pakelia kūno temperatūrą, o prakaitavimas padeda ją sureguliuoti.
• Galūnių tirpimas dilgčiojimo jausmas. Šie patyrimai gali atsirasti dėl pasikeitusios kraujo apykaitos. Kraujas yra nukreipiamas į raumenis, kurie reikalingi kovojant ar ginantis nuo numanomos grėsmės. Tam tikrose kūno vietose kraujo apytaka gali kiek sumažėti, dėl to patiriamas tirpimas ar dilgčiojimas.
• Gumulas gerklėje, springimas. Šie pojūčiai gali atsirasti dėl raumenų įtampos. Reaguodamas į numanomą grėsmę organizmas skatina raumenis įsitempti. Toks raumenų įsitempimas gerklėje gali būti patiriamas kaip gumulas ar springimas.
• Nerealumo pojūtis. Grėsmės akivaizdoje išsiplečia vyzdžiai. Tai sukuria nerealumo ar netikrumo pojūtį.
• Drebulys. Ši reakcija gali atsirasti dėl stiprios raumenų įtampos. Raumenys gali drebėti ar trūkčioti.
• Minčių antplūdis. Patiriant panikos priepuolį susiaurėja dėmesio laukas, žmogus jaučia kiekvieną kūno reakciją, susitelkia į pavojingus signalus. Mintys tarsi lekia, sunku sustoti, atsitraukti, kritiškai mąstyti.
• Baimė numirti arba išprotėti. Panikos priepuolio metu visas žmogaus dėmesys yra sutelkiamas į stiprius fizinius patyrimus, kurie atrodo itin grėsmingi. Atrodo, kad panikos atakos metu žmogus nieko nekontroliuoja. Tai sukelia labai stiprią baimę numirti arba išprotėti.
  ‍

Išoriniai veiksniai, skatinantys panikos atakas

• Didelis stresas. Stresas yra adaptacinė organizmo reakcija į besikeičiančią aplinką. Didelį stresą gali sukelti daugybė skirtingų išorinių veiksnių, tokių kaip gyvenamosios vietos pasikeitimas, vedybos, skyrybos, šeimos pagausėjimas, sunki liga, netektis, darbo praradimas, finansiniai sunkumai ir kt. Visi šie veiksniai gali provokuoti streso reakcijas kūne, stiprų nerimą, ar net panikos atakas.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Psichoaktyvios medžiagos veikia organizmą ir ypač nervų sistemą. Galimos įvairios nervų sistemos reakcijos į medžiagas ar jų vartojimo nutraukimą. Viena iš reakcijų gali būti panikos ataka.
• Situacijos, susijusios su ankstesnių traumų patirtimis. Panikos priepuolius gali provokuoti situacijos, primenančios ankstesnes traumines patirtis.
  ‍

Sutrikimo gydymas

Dažnai panikos priepuoliai skatina žmones kreiptis į kardiologus ar bendrosios praktikos gydytojus ir tik įsitikinę, kad priepuoliai nėra susiję su fizinėmis ligomis, žmonės ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Dėl to žmonės užtrunka, kol pasiekia psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauna efektyvią pagalbą.

Šiuo metu egzistuoja keletas galimų panikos sutrikimo ar panikos priepuolių gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.

• Kognityvinė elgesio terapija. Moksliniai tyrimai rodo, jog gydant panikos atakas geriausiai gali padėti kognityvinė elgesio terapija (Sanderson, Bruce, 2007). Neretai ji deinama su medikamentiniu gydymu.
• Relaksacijos praktikos. Šios praktikos gali padėti susitvarkyti su patiriamu stresu bei greičiau nusiraminti.
• Streso valdymo praktikos. Įvairios streso valdymo praktikos gali padėti geriau tvarkytis su išoriniais stresoriais, sumažinti patiriamo streso lygį ir taip mažinti asmens pažeidžiamumą.
• Kvėpavimo technikos. Kvėpavimo technikos gali būti pasitelkiamos panikos priepuoliui suvaldyti. Kvėpavimas gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti.
  ‍

Galimos komplikacijos

Tinkamai negydomi panikos priepuoliai gali paveikti beveik visas gyvenimo sritis. Išsivysto stipri baimė susijusi su galimybe vėl patirti panikos ataką. Tai stipriai paveikia kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Nesikreipiant į specialistus ir negydant, galima sulaukti tokių pasekmių, kaip:

• Fobijos. Patirdamas nerimo ir panikos priepuolius žmogus ima vengti situacijų ar vietų, kuriose patyrė šiuos nemalonius išgyvenimus. Taip gali išsivystyti specifinės fobijos.
• Susirūpinimas sveikatos būsena. Dažniausiai pas psichikos sveikatos specialistus panikos sutrikimą patiriantys pacientai ateina tik tada, kai įsitikina, jog priepuoliai nėra susiję su jokia somatine liga.
  ‍

Kaip nurimti panikos atakos metu?

Yra keletas būdų, kurie gali padėtu nurimti panikos priepuolio metu. Svarbu šiuos būdus išbandyti ir praktikuoti ramybės būsenoje. Tai padės juos pritaikyti stipraus nerimo ar panikos atakos metu.

• Kvėpavimas. Kvėpuok pilvu. Gilink ir ilgink iškvėpimą. Kvėpavimas padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina kūną.
• Dėmesio nukreipimas. Panikos ataka susijusi su klaidingu fizinių pojūčių interpretavimu. Savo dėmesį nukreipk į aplinką. Vardink daiktus, kuriuos matai prieš save, rask tris apvalius, tris kvadratinius objektus ir panašiai.

‍