Vairavimo baimė - priežastys ir kaip ją įveikti

3 min

Pasikalbėk

#Vairavimas #Baimė #Priežastys

Turinys

Vairavimas daugeliui iš mūsų yra kasdienė veikla, tačiau kai kuriems ji gali kelti didelį nerimą ar net baimę. Vairavimo baimė gali ne tik apsunkinti kasdienį gyvenimą, bet ir sukelti didžiulį stresą, susijusį su įvairiomis sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vairavimo baimės priežastis ir kaip ją įveikti.


Vairavimo baimės priežastys

Norint suprasti vairavimo baimę, reikia įsigilinti į asmens patirtis, asmeninį suvokimą ir psichologinius polinkius. Panašiai kaip ir kalbant viešai, pasitikėjimas savimi vaidina lemiamą vaidmenį vertinant, kaip asmuo suvokia savo pasirodymą šios veiklos metu. Štai keletas pagrindinių vairavimo baimės priežasčių:

  • Praeities traumos ar išgyvenimai: Traumuojanti patirtis, pavyzdžiui, autoavarijos ar vos neįvykę eismo įvykiai, gali sukelti baimę vairuoti. Asmenys gali sieti vairavimą su patirta trauma, todėl bandydami vairuoti jie jaučia didesnę baimę ar nerimą [1].
  • Pasitikėjimo savimi stoka: Kaip ir viešasis kalbėjimas, nepasitikėjimas vairavimo gebėjimais gali sukelti baimę. Pasitikėjimo stoka gali atsirasti dėl nepakankamos praktikos, neigiamų atsiliepimų ar asmeninio nesaugumo [2].
  • Nerimo sutrikimai: Asmenys, turintys nerimo sutrikimų, įskaitant panikos sutrikimą ir generalizuotą nerimo sutrikimą, gali labiau bijoti vairuoti. Šių asmenų baimė gali būti susijusi ne su pačiu vairavimu, o su baime patirti panikos priepuolį arba prarasti kontrolę vairuojant [3].


Vairavimo baimės simptomai

Kaip ir bet koks nerimo sutrikimas, vairavimo baimė gali pasireikšti įvairiais fiziologiniais ir psichologiniais simptomais. Šių požymių atpažinimas gali būti pirmas žingsnis sprendžiant šią problemą.

  • Fiziologiniai simptomai: Tai gali būti padažnėjęs širdies plakimas, gausus prakaitavimas, drebulys ar virpėjimas ir net pykinimas ar galvos svaigimas. Tokios reakcijos iš esmės yra organizmo autonominės nervų sistemos atsakas, dar vadinamas „kovok arba bėk“ reakcija[4].
  • Psichologiniai simptomai: Jie gali būti įvairūs: nuo neigiamų minčių ir baimės prarasti kontrolę iki panikos priepuolių ir vengimo elgesio. Asmuo gali pradėti vengti tam tikrų kelių, greitkelių ar net visai nustoti vairuoti dėl pernelyg didelės avarijų ar įstrigimo spūstyse baimės[5].

Šių simptomų supratimas gali atverti kelią veiksmingam vairavimo nerimo valdymui. Svarbu prisiminti, kad tokioms baimėms įveikti dažnai reikia profesionalios pagalbos.

Susidorojimas su vairavimo baime

Vairavimo baimė yra sudėtinga, tačiau yra keletas strategijų, padedančių susidoroti su šiuo nerimu. Jos gali būti įvairios: nuo atsipalaidavimo technikų ir praktinių patarimų vairuojant iki profesionalios pagalbos ir mokymų.

Atsipalaidavimo technikos prieš vairavimą: Prieš sėsdami prie vairo, galite taikyti raminimo technikas, kurios gali veiksmingai sumažinti nerimą. Gilaus kvėpavimo pratimai, progresyvinė raumenų relaksacija ir vizualizacijos technikos gali padėti sukurti ramią mąstyseną prieš pradedant vairuoti[6].

Praktiniai patarimai vairuojant: Laipsniškas susidūrimas su vairavimu gali būti labai naudingas. Pradėkite nuo trumpų, gerai pažįstamų maršrutų, paskui palaipsniui didinkite atstumą ir sudėtingumą[7]. Iš pradžių rinkitės ramesnius kelius ir pamažu meskite iššūkį judresniems keliams ar greitkeliams. Atminkite, kad kiekvienas žmogus turi unikalų tempą; tobulėkite tokiu tempu, kuris jums patogus.

Profesionali pagalba ir mokymas: Jei baimė ir toliau kamuoja, gali būti naudinga kreiptis į profesionalus. Dažnai rekomenduojamos tokios terapijos kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), padedančios suvaldyti ir įveikti fobijas, įskaitant vairavimo baimę[8]. Be to, specializuoti vairavimo instruktoriai gali suteikti praktinių mokymų ir padėti įgyti pasitikėjimo savimi vairuojant.

Kiek laiko gali prireikti įveikti vairavimo baimę?

Vairavimo baimės įveikimo laikas labai skiriasi. Neretai jis priklauso nuo žmogaus ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, baimės stiprumo, asmeninio atsparumo ir taikomų gydymo metodų.

Kai kuriems pažanga gali būti pastebėta per kelias savaites nuo atsipalaidavimo technikų ir laipsniško poveikio metodų taikymo. Kitiems gali prireikti kelių mėnesių ar daugiau, ypač jei naudojama profesionali pagalba, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija. Svarbiausia yra nuoseklumas ir atkaklumas. Tai nėra lenktynės, kiekvienas turi savo tempą[9].

Svarbu nepamiršti, kad kreiptis profesionalios pagalbos yra visiškai normalu ir dažnai tai yra greičiausias kelias įveikti tokias baimes.

Kaip pasitikėjimas vairavimu gali padėti įveikti vairavimo baimę?

Pasitikėjimas savimi yra labai svarbus siekiant įveikti vairavimo baimę. Kai pasitikite savo vairavimo įgūdžiais, sėsdami prie vairo jaučiate mažiau nerimo ir baimės. Pasitikėjimą savimi galima ugdyti palaipsniui įgyjant patirties, suprantant automobilio mechaniką ir mokantis vairavimo metodų[10].

  • Vairavimo praktika: Vienas iš veiksmingiausių būdų pasitikėjimui vairavimu ugdyti yra reguliari vairavimo praktika. Pradėkite mažesniu srautu pasižyminčiose gatvėse ir palaipsniui patekite į sudėtingesnes vairavimo situacijas[11].
  • Vairavimo pamokos: Apsvarstykite galimybę lankyti papildomas vairavimo pamokas. Profesionalūs vairavimo instruktoriai gali suteikti praktinių patarimų ir konsultacijų, kaip elgtis įvairiose vairavimo situacijose, ir taip sustiprinti jūsų pasitikėjimą savimi[12].
  • Supraskite savo transporto priemonę: Susipažinkite su savo transporto priemonės techniniais aspektais. Supratimas, kaip veikia jūsų transporto priemonė, gali padėti padidinti jūsų pasitikėjimą kelyje[13].
  • Saugaus vairavimo kursai: Išklausę saugaus vairavimo kursą, įgysite įgūdžių, kurie padės geriau reaguoti nenumatytose situacijose ir padidins jūsų pasitikėjimą savimi[14].
  • Sąmoningumo ir atsipalaidavimo technikos: Dėmesingumo ir atsipalaidavimo technikų taikymas gali padėti įveikti su vairavimu susijusį stresą ir nerimą, o tai gali padidinti pasitikėjimą vairavimu[15].

Atminkite, kad baimės įveikimas yra kelionė, o ne tikslas. Pasitelkę kantrybę ir atkaklumą, galite padidinti pasitikėjimą savimi ir įveikti vairavimo baimę.

Vairavimo baimė - priežastys ir kaip ją įveikti

Nori registruotis pas psichologą? Mūsų specialistų komanda pasiruošusi tave priimti.

Registruokis žemiau ir išsirink abiems jums tinkantį laiką.

Registruotis konsultacijai

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra psichologas?

Kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto?

Kaip pasirinkti psichologą?

Kada reikalinga psichologo pagalba?

Turi papildomų klausimų? Daugiau atsakymų rasi šioje nuorodoje.
Šaltiniai:

[1] Taylor, J., Deane, F. P., & Podd, J. V. (2000). Determining the focus of driving fears. Journal of Anxiety Disorders, 14(3), 265-280.

[2] Bandura, A. (1994). Self-efficacy. In V. S. Ramachaudran (Ed.), Encyclopedia of human behavior (Vol. 4, pp. 71-81). New York: Academic Press.

[3] Antony, M. M., Bieling, P. J., Cox, B. J., Enns, M. W., & Swinson, R. P. (1998). Psychometric properties of the 42-item and 21-item versions of the Depression Anxiety Stress Scales in clinical groups and a community sample. Psychological assessment, 10(2), 176.

[4] Hofmann, S. G., Asnaani, A., Vonk, I. J., Sawyer, A. T., & Fang, A. (2012). The Efficacy of Cognitive Behavioral Therapy: A Review of Meta-analyses. Cognitive Therapy and Research, 36(5), 427–440. https://doi.org/10.1007/s10608-012-9476-1

[5] Taylor, J., & Deane, F. P. (2002). Development of a short form of the Test Anxiety Inventory (TAI). Journal of General Psychology, 129(2), 127-136. https://doi.org/10.1080/00221300209602091

[6] The American Institute of Stress. (2019). Deep Breathing Exercises. https://www.stress.org/take-a-deep-breath

[7] Antony, M.M., & Swinson, R.P. (2008). The Shyness and Social Anxiety Workbook: Proven, Step-by-Step Techniques for Overcoming Your Fear. New Harbinger Publications.

[8] Hofmann, S. G., Asnaani, A., Vonk, I. J., Sawyer, A. T., & Fang, A. (2012). The Efficacy of Cognitive Behavioral Therapy: A Review of Meta-analyses. Cognitive Therapy and Research, 36(5), 427–440. https://doi.org/10.1007/s10608-012-9476-1

[9] National Institute of Mental Health. (2018). Psychotherapies. https://www.nimh.nih.gov/health/topics/psychotherapies/index.shtml.

[10] Bandura, A. (1977). Self-efficacy: Toward a unifying theory of behavioral change. Psychological Review, 84(2), 191-215.

[11] Taylor, J. (2018). Drive to Thrive: Helping Your Teen Develop Safe Driving Habits. Rowman & Littlefield Publishers.

[12] Mayhew, D. R., Simpson, H. M., & Pak, A. (2003). Changes in collision rates among novice drivers during the first months of driving. Accident Analysis & Prevention, 35(5), 683-691.

[13] Staplin, L., Lococo, K., & Sim, J. (2010). Traffic maneuver problems of older drivers, Vol. 2: Background Synthesis on Age and Intersection Driving Difficulties. Federal Highway Administration.

[14] Blower, D. (2014). The relative contribution of truck drivers and passenger vehicle drivers to truck–passenger vehicle traffic crashes. Traffic Injury Prevention, 15(4), 378-389.

[15] Hofmann, S. G., Asnaani, A., Vonk, I. J., Sawyer, A. T., & Fang, A. (2012). The Efficacy of Cognitive Behavioral Therapy: A Review of Meta-analyses. Cognitive therapy and research, 36(5), 427–440.

Susiję straipsniai: